200 ratų
Tai įvyko šeštadienį, saulėtą dieną, kai dar nebuvo taip šilta.Treniruočių prieš šitą grandą daug neturėjom. Tiktai prisiminėm, kaip baranką reikia sukioti. Į vietą atvažiavom mes, atvažiavo ir mano naparnikas – Evaldas Dzialtuvas. Šįkart lėkėm su jo nauju motoru, kuris tikra bomba. Tai vat, padarėm kartingo setup‘ą ir išlėkė mano naparnikas į trasą kvalifikacinį važiavimą važiuoti. Nutiko taip, kad jis užfiksavo antrą vietą (kuri yra išorėje, tačiau lenktyninėje trajektorijoje). Prieš važiavimą pasistrategavom, nusprendėm, kuris startuos ir kuris finišuos (startavo naparnikas). Startas buvo galingas – iš karto į 1-ą poziciją ir po pirmo rato antra vieta buvo atsilikusi gal 1,5 sekundės. Trasoje buvom greičiausi, niekas prie mūsų neartėjo. Apsikeitimas įvyko 56 rate, kai Evaldas buvo pabėgęs 15s. Sustojo, apsikeitėm ir išvažiavau. Taip išlaikiau 1-ą poziciją ir bėgau toliau. Pirmame važiavime finišavom pirmi. Antra vieta atsiliko net 24s Tačiau šis rezultatas labai daug nereikšė – antrame važiavime vėl viskas iš naujo. Evaldas vėl sustartavo puikiai ir bėgo nuo antros vietos. Ir vėl pasikeistėm 56 rate, tačiau bėgimą nuo antros vietos apsunkino ratu atsilikę sportininkai. Atstumas vis mažėjo ir prieš mano akis išdygo J. Pangonis, kuris buvo 4-oj vietoje. Aš jį aplenkdavau, tada jis mane, tada aš vėl ir t.t. Po kokio 5 Pangonio lenkimo nutariau nesivarginti ir finišuoti už jo. Ir teisingai padariau, nes prieš mano akis jis numušė 2 varžovus... Tačiau pirmą vietą išlaikėme ir nugalėjome. Buvome apdovanoti saldžiais ir varikliui skaniais prizais. Po to vyko tradiciškos maudynės. „Ir aš ten buvau, šampūną laisčiau, per galvą varvėjo, burnoj neturėjau...“
Giro d‘Italia
Iš kart po šeštadienį vykusių 200 ratų varžybų, sekmadienį su grupele lenktynininkų išvykome į Italiją laimės ieškoti. South Garda kartodrome vyko (gana naujos) KF4 klasės kartingų testai. Čia buvome pakviesti Righetti Ridolfi kompanijos, kuri yra viena didžiausia pasaulyje kartingų detalių tiekėja. Kelias buvo ilgas: duobėta Lenkija, po to tiesusis Trečiasis Reichas, Austrijos uodega ir šiek tiek Italijos. Blogiausias dalykas yra tas, kad iš Lietuvos išvykome 8-ą vakare ir per Lenkiją važiavome naktį. Tegaliu pasakyti tiek: jei norite būti su sveiku stuburu – nemiegokite kemperyje, ypač važiuojant naktį per Lenkiją. Nors ir sunkiai, Lenkiją įveikėme. Lygiausi buvo Deutschland‘o autobahn‘ai, tik tai nebuvo gera žinia mūsų kemperiui – yra elektrinis ribotuvas, nustatytas ties 110 km/h. Jis pypsėjo ir pypsėjo... teko važiuoti lėčiau. Austrijoje viskas aišku – kalnai, dar biškis sniego. Po 30h važiavimo kemperiu atvykome į trasą. Kartingai buvo beveik paruošti, prasidėjo testai. Jie vyko 2 dienas. Pirmąją dieną italai mus stebėjo, klausė ar nėra nusiskundimų, ar patinka važiuoklė, ar patogu... žodžiu buvom dėmesio centre. Duota technika tikrai galinga: max greitis – 160 km/h, iki 100 įsibegėja per 3-4s. Labiausiai trasoje jaučiasi akceleracija, o ne greitis. (keista, bet... taip yra). Aišku tokį žvėrį sunku vairuoti, ypač Italijoje, kur sukibimas nežmoniškas, o menkiausia vairo pasukimo klaida veda prie priekio „jodinėjimo“. Pirmą dieną smarkiai atsijodinėjau, todėl antradienį dariau išvadas. Nors antrą dieną laikas buvo prastesnis, bent jau buvau patenkintas. Po antros dienos treniruočių italai pasakė mums, kad jų gamyklinėje komandoje reikia dar 4 - 5 lenktynininkų, tad tie, kurie išgali susimokėti už dalyvavima pasaulio čempionate gali ateiti į jų komandą. Susimokėti reikia tik startini mokesti už visus 3 etapus (2600 eurų), važiuoklę ir mechanikus jie duoda, taip pat patys nutransportuoja iki lenktynių vietos. Pasiūlymas labai viliojantis, tad ......
Benediktas Urbonas
|