Lietuvos BMW Klubas

Jei domina si tema galiu atsakyti i visus klausimus.Cia tik istarauka.

Kaip veikia katalizatorius

Vidinio degimo variklio darbo proceso metu į atmosferą išsiskiria visa nuodingų cheminių medžiagų puokštė, iš kurių pačios pavojingiausios - anglies monooksidas (CO), nesudegę angliavandeniliai (CH) ir azoto oksidai (NO, NO2). Nuodingas smogas, 60-ųjų metų viduryje apsupęs beveik visus stambius Amerikos, Europos ir Japonijos miestus, privertė šias šalis rimtai susirūpinti išmetamųjų dujų išvalymu. Pioniere tapo JAV, kurioje 1970 metais buvo priimta deklaracija dėl gryno oro, pagal kurią visi automobiliai, išleidžiami nuo 1975 metų, privaloma tvarka turi įrenginius išmetamųjų dujų išvalymui.

Šiuolaikinis katalitinis neutralizatorius - tai korpusas, kurio viduje išdėstytas ugniai atsparus keraminis pagrindo blokas. Keramika perverta išilginėmis poromis, ant kurių paviršiaus užneštas aktyvus katalitinis sluoksnis iš platinos, paladžio ir rodžio. Specialaus pagrindo su mikroreljefu dėka bendras šio paviršiaus plotas gali siekti iki 20 tūkst. kv. m. Katalitinis neutralizatorius išdėstomas išmetimo sistemoje iš karto po išleidimo kolektoriaus, nes tam, kad prasidėtų neutralizacijos procesas, būtina aukšta temperatūra - apie 250 laipsnių. Tuo tarpu "darbinės" temperatūros - nuo 400 iki 800 laipsnių - užtikrina optimalias sąlygas maksimaliam efektyvumui.

Pirmieji neutralizatoriai buvo vienasekcijiniai dviejų, komponenčių. Taip jie vadinasi todėl, kad sugeba kovoti tik su dvejomis ar trejomis pavojingomis medžiagomis - CO ir CH. Į trikomponenčių dvejų sekcijų oksidavimo - atstatymo neutralizatorių sudėtį įeina dar ir retas žemės metalas - rodis. Atstatymo cheminio proceso rezultate, papildomai CO ir CH oksidavimui, toks neutralizatorius paverčia azoto oksidus azotu.

Tačiau efektyviausiu pripažintas trikomponentis selektyvinis dvejų sekcijų katalitinis neutralizatorius su atgaliniu ryšiu. Jį užtikrina taip vadinamas liambda zondas, arba deguonies daviklis, kuris seka laisvos deguonies tūrį išmetimo dujose ir duoda signalą maitinimo sistemos valdymo blokui, mišinio pariebinimui arba paliesinimui. Pirmą kartą tokį įrenginį turėjo automobiliai Volvo 1977 metais, o dabar juo komplektuojami visi užsienio gamintojų automobiliai.

Katalitinio neutralizatoriaus gyvybingumas vertinamas apytiksliai 150 tūkst. km, tačiau daugelyje priklauso nuo uždegimo ir maitinimo sistemos darbo teisingumo, o taip pat nuo benzino kokybės. Praleidimai uždegime ir pernelyg riebus mišinys sąlygoja keraminio pagrindo perkaitimą. Dėl to koriai išsilydo, ir neutralizatorius, kaip priimta sakyti, užsikemša. Tai viena iš priežasčių. Katalizatorius sugeba normaliai dirbti tik su varikliu, turinčiu elektroninį uždegimą ir įpurškimo su mikroprocesoriniu valdymu sistemą. Kitas šio įrenginio priešas - etiluotas benzinas. Jis beveik momentaliai sunaikina katalitinį sluoksnį neutralizatoriuje ir cirkoninį liambda zondo užpurškimą. Gaunasi, kad esant dideliai neutralizatoriaus kainai ( nuo 700$), kai kurie automobilių savininkai nori visai juo atsikratyti. Taigi, suprantama, nieko gero nei varikliui, nei supančiai aplinkai tai nesiūlo.

Pastaruoju metu prasidėjo palaipsninis progresyvesnių ir efektyvesnių sistemų įdiegimas. Naujoje katalitinių neutralizatorių kartoje vietoje keramikos naudojamas metalinis tinklelis. Tai leidžia priverstiniu šildymu išvesti katalizatorių į darbinę temperatūrą iš karto, paleidus variklį.

Nu gal ka apie katalizatoriaus gofra dar ka zinai?

Tai ar turite katalizatorius savo automobiliuose? Pvz kai kurie modeliai E39 EW210 po katalizatoriaus isemimo turi Automato prolemu.

Tai gal tada plačiau papasakok apie naujų katalizatorių gamintojus, kainas ir kokybę, nes anksčiau ar vėliau to reikės. Vis nepagaunu kaimyno, kuris EMP dirba ir kaip suprantu jie perdirbinėja katalizatorius į naujus.

Dekui dekui Jei nieko stebuklingo neatlieka tai kaip ir aisku(buvau tema apie tai uzkures),paprasciausiai galvojau kad gal dar ziniu istrauksiu,zmogus pasisiule atsakyt i visus dominancius klausimus tai ir paklausiau.(man siaip aktualu del to kad pas mane gerokai praleidzia pro ja,tai buvo idomu ar turi tai ka bendro su katalizatorium(jo darbu ateityje) neapsisprendziu ka daryt).

Ar po katalizatoriaus isemimo BUTINA statyti rezonatoriu tam, kad butu sudarytas tinkamas slegis variklio darbui?

gince tai gal keist gofras reik jei labai praleidzia ? :} as 250 ar 260 mokejau uz viska, buvo viena jau labai nutrinta ir pajuodavus tai keiciau iskart abi :}

sis klausimas mane irgi domina

kokie minusai pliusai ispjowus katalizatoriu,kaip reikalai su TA ir kas gero blogo masinai.papasakok placiau apie tai

tai kaip dabar nori pasakit kad man reikes dar viena rezonatora stait vietoj kata? Vienas rezonatorius stovi dabar =)

šitą visi žinom, tiesiog uždaviau konkretų klausimą dėl slėgio išmetimo sistemoje

EMP negamina katalizatoriu.EMP mala juos i miltus ir isgauna Platona Rodi ir Paladi.Po to parduoda i uzsieni.Tuo uzsiima lietuvoje trys Imones tai EMP Novitera ir katalizator. Na aisku yra ir daug perekupu neturinciu lizenziju. Nusipirkti naujus katalizatorius galima EMP ir katalizator.lt .Na man atrodo pigiau butu uab katalizator.tik va problema musu imone yra vilniuje. Bet as kaunietis taigi bunu kasdien kaune.jei kam reikes galesiu iki kauno atvezti.na o kai sutiksi savo kaimyna gali paklausti kas yra Sergejus.Jis buvo 7 metus emp komercijos direktorius.Ir pries metus isejo dirbti sau.(man garbe dirbti pas ji)

Nebutina bet patarciau.Bet jai stovi dvi lambda zondos butina tarp ju tureti skirtingas ismetamu duju temperaturas.esu susidures su E39 kurio BC imete automato klaida ir ijunge servisini rezima.butent del to. Mano patarimas butu neisimineti katalizatoriu del keliu simtu litu.

Liambda zondas

Nuo 80-ųjų metų pabaigos daugelyje automobilių atsirado tokia detalė, kaip deguonies kiekio išmetimo dujose daviklis. Liambda zondas, O2 daviklis, deguonies daviklis (Oxygen Sensor) - taip įvairiai gali būti vadinama ši nedidelė, bet svarbi detalė. Pradėjus gaminti automobilius su katalitiniu išmetimo dujų neutralizatoriumi atsirado ir liambda zondo poreikis. Normaliam katalizatoriaus darbui reikia užtikrinti optimalų oro ir kuro darbiniame mišinyje, patenkančiame į degimo kamerą, santykį. Priešingu atveju katalizatoriaus sugebėjimas oksiduoti kenksmingas priemaišas bus nepakankamas ir neilgas. 14.7 oro dalių ir 1 kuro dalis - būtent tokia sudėtis užtikrina maksimalų kuro-oro mišinio sudegimą, o liambda zondas skirtas būtent tam, kad padėti "smegenims" (ECU) palaikyti šią proporciją. Priklausomai nuo deguonies kiekio išmetimo dujose, daviklis išduoda atitinkamą įtampą ir ECU koreguoja mišinio sudėtį keičiant į cilindrus paduodamo kuro kiekį.

Kaip tarpusavyje susieti katalizatorius ir liambda zondas?

Vertinant aukščiau pasakytą, tampa aišku, kad katalizatoriui būtinas liambda zondas, o štai ar liambda zondui reikalingas katalizatorius? Ar jis dirbs teisingai, jei katalizatorius, pavyzdžiui, pašalintas? Pabandysime atsakyti: daviklis stovi prieš katalizatorių ir matuoja deguonies kiekį dujose būtent prieš jį, ir po katalizatoriaus pašalinimo matuos toliau, tai yra katalizatoriaus buvimas arba nebuvimas neįtakoja signalų, kuriuos išduoda liambda zondas, juos įtakoja tik deguonies kiekis. Kitas reikalas, kai stovi du deguonies davikliai, vienas prieš katalizatorių, o kitas - po juo. Signalų iš antro daviklio pagrindu vyksta papildomas mišinio kiekio koregavimas, o deguonies kiekis po dujų perėjimo per katalizatorių, be abejo, keičiasi, ir štai tada jo nebuvimas gali neigiamai atsiliepti kuro-oro mišinio susidarymo procesui.

Ar galima atjungti liambda zondą?

Pakeitus katalizatorių rezonatoriumi, liambda zondo, kaip detalės, užtikrinančios be viso kito kokybišką katalizatoriaus darbą, buvimas tampa nesvarbus, dėl to dažnai iškyla klausimas: ar galima eksploatuoti automobilį visai be liambda zondo? Čia vieningo sprendimo nėra. Paprasčiausiai ir teisingiausiai ši užduotis sprendžiama tuo atveju, jei duotame automobilyje numatyta galimybė perprogramuoti ECU į darbo režimą be katalizatoriaus, kaip, pavyzdžiui, daugelyje BMW automobilių su Bosh "smegenimis" (Siemens - ne perprogramuojami). Šiuo atveju pašalinus katalizatorių keičiasi valdymo programa ir liambda zondas tiesiog yra nuimamas. Kai kuriuose automobiliuose perprogramavimas neįmanomas ir daviklio gedimas stipriai įtakoja variklio darbą, tada išeities nebėra - turi stovėti veikiantis daviklis. Taip pat daugelyje automobilių liambda zondo gedimas arba nebuvimas beveik neatsiliepia nei dinamikoje, nei kuro išeikvojime, toks pliusas yra, pavyzdžiui, daugumoje 90-ųjų metų pradžios Toyota ir Mercedes markės automobilių. Tokiu atveju galima ramiai eksploatuoti mašiną ir be daviklio, tačiau, be abejo, geriau, kai viskas yra tvarkoje.

Ar galima pakeisti tarpusavyje daviklius iš skirtingų automobilių?

Liambda zondai skiriasi tarpusavyje sriegine dalimi, pašildymo buvimu, laidu kiekiu ir jungtimi. O darbo principas ir pats darbo elementas, visuose davikliuose beveik vienodas. Dėl to, jei jūsų daviklyje trys laidai ir sriegis 18x1.5, tai galite drąsiai statyti universalų daviklį su tokiais pat parametrais, arba, pavyzdžiui, nuo VAZ 2110. Daviklis dirbs teisingai, o jo patikimumas ir ilgaamžiškumas priklausys jau nuo gamintojo. Jei nepasitikite "Žigulio" detalėmis, o reikiamo daviklio nebėra, tai parduotuvėse galima surasti beveik bet kokio tipo universalų daviklį. Svarbiausia ne supainioti lituojant laidus. Net sriegio nesutapimas, ne toks jau baisus. Daugelyje japoniškų automobilių liambda zondo sriegis mažesnio skersmens, nei europietiškų, ir tik, jei daviklis stovi ne ketaus kolektoriuje, tai galima tiesiog įvirinti veržlę su reikiamu sriegiu. Tik reikia atsiminti, kad bandymas sutaupyti nedidelę sumą dažnai sąlygoja ar didesnius nuostolius, ir prieš ką nors perdarinėjant savo mašinoje, reikia tai gerai apmastyti.

Ko nemėgsta deguonies daviklis?

Darbinis daviklio elementas labai jautrus ir greitai išeina iš rikiuotės, jei paveikiamas kenksmingomis priemaišomis, esančiomis nekokybiškame benzine, ypač kenksmingas yra švinas. Į degimo kamerą patenkantys antifrizas, arba tepalas, perkaitimas arba blogi kontaktai elektros laiduose, taip pat neigiamai veikia jo ilgaamžiškumą. Patikrinti darbingumą galima tiek oscilografu, tiek ir liambda testeriu, tačiau pastarasis retai sutinkamas autoservisuose, nors yra daug tikslesnis.

dekuj uz info =)

Trumpas katalizatoriaus stipraus užsikimšimo patikrinimas
1) Atjungti laidą nuo vienos iš žvakių (tada geriau įstatyti į jį atsarginę žvakę ir padėti toliau ant masės, optimaliai - atjungti ir atitinkamą purkštuvą)
2) Paleisti varikli ant likusių cilindrų (dažniausiai ant trijų
3) Pažiūrėti į darbo stabilumo tuščioje eigoje ir didėjant apsukoms
4) Išsukti atjungtą žvakę
5) Vėl paleisti varikli ant trijų cilindrų
6) Vėl įvertinti darbo stabilumą ir apsukų didėjimo intensyvumą.
7) Jei 6p. varikliukas dirba daug geriau, nei 3p. ir iš žvakės kiaurymės yra galingas išmetimas - reiškia išmetimo sistema rimtai užsikimšusi...