Lietuvos BMW Klubas

Man kaip sake tai 100-200lt. Uzveda kazkoki zurnala, duoda atestato kopija i byla ir viskas. Cia tipo kai reiks priduoti nama tai be to niekaip neiseis priduoti namo. Bet sako geriau dabar sumoket pinigus ir pamirsti, o ne kai reiks priduoti, nes tada kaina isaugs 3kart. vat.

Ne tris kartus, o uz parasa mokesi 300-400 lt

http://www.namoprojektai.lt/uploads/2/1 ... erodax.pdf

Na Sigi pakomentuok? Šilumine varža ar sandarumas?

ka cia Sigis komentuos, jei straipsniukas parasytas VGTU Statybos katedros profesoriaus kurioje pats Sigis mokosi? O gal tai tas atvejis, kada mokinys pranoko mokytoja?

Nė neskaitęs visko galiu pasakyt, kad sandarumas svarbiau - t.y. šiluma prarandama ne per vienalytę šilumos izoliacijos "masę" , o per ilginius šilumos tiltelius.
P.S. aš mokiausi ir mokinuosi ne VGTU
P.P.S. perskaičiau straipsnį, na jo esmę neskaitydamas nelabai tiksliai nuspėjau, nes buvo kalbama apie pačios medžiagos sandarumą. Čia kelis puslapius anksčiau apratinėjome tepamą termoizoliaciją, tai būnant vienoj prezentacijoj pristatinėjant gaminį 80proc. viso teksto buvo šito straipsnio citatos Net ir pradėjo tuo pavyzdžiu apie palapines O kaip pavyzdį pateikė lygintuvą, kurio pusė pado buvo nutepta ta izoliacija o pusė ne. Kol kalbėjo lygintuvas visada buvo įjungtas, o paskui siūlė visiem pačiupinėt termoizoliacija nuteptą lygintuvo vietą

Tiesiog visi tuo tarpu ir Sigis deklaruoja reikia šiltint.Kad kuo daugiau tuo geriau reikia stengtis eit iki pasyvaus namo. O realiai jei namas sandarus nera skirtumo ar varža 2,5 ar 8 . Šilumos sutaupymo skirtumas
minimalus o investicijos skirtumas didziulis.As ir pats galvojau siltint nama maziausiai 20 cm vatos,bet paskaites straipsni
geriau maziau vatos bet sandariau viska stengtis padaryt ar ne taip?

Tai, o kaip tas sandarumas bus išgaunamas, jei nebus šiltinama. Su termoizoliacinėm medžiagom taip ir yra, kad jų naudojimas yra efektyvus iki tam tikro "laiptelio" kai toliau didinti termoizoliacijos sluoksnio nebeapsimoka. Šitu staripsiu norėta pasakyti kad ne tik konstrukcija, bet ir pati termoizoliacinė medžiaga turi turėti reikiamą sandarumą.

ką mes be tavęs..

Tai ok, o kaip ta sandaruma isgauti?

Kiek tai įmanoma iš konstrukcinės pusės ir susiję su projektavimu, turi būti viskas išspręsta su kuo mažiau šilumos tiltelių, taip pat ir termoizoliacijos sudėjimas turi būti teisingas. Jei dedama vata ir vatos lapai yra sluoksniuojami, negalima toj pačioj vietoj daryti ir vieno ir kito sluoksnio vatos lapų sandūros, tarpų sandarinimui galima naudoti silikoną. Jei šiltinama putų polistirolu, tai visas ertmes likusias ir sandūras užpurkšti makroflexu, jei yra purškiamos putos ar vatos, tai apildomai sandarinti nereikia, nes jos prilenda į visus tarpus nuo slėgio purškiant ir dar išsiplečia.

Bet čia norėta pasakyti, kad pačios šiltinimo medžiagos yra pralaidžios orui, tai netgi jei ir iš konstrukcinės pusės būtų viskas idealiai išspręsta ir atlikta, tai šiluma eitų per termoizoliacijos sluoksnį su šiltu oru lauk. Natūralu, kad vyksta evoliucija visur, tuo pačiu ir statybinių medžiagų pramonėj. Dabar naudojamas medžiagas pakeis tobulesnės, o tas pakeistusias po kiek laiko vėl keis kitos.

Kalbant apie mano anksčiau paminėtas poliuretano putas galiu pasakyti tokį dalyką: užpurkštas 12,5 cm sluoksnis uždarų porų poliuretano putų su varža R= 4.5-5.5 m2K/W prilygsta 30 cm storio akmens vatos sluoksniui. Be to poliuretano putos visiškai izoliuoja atitvarą nuo drėgmės, jų energerinė vertė yra 0 kolorijų, todėl jų neėda graužikai, nereikia dėti kondensacinių ar dar kokių plėvelių. Jomis buvau smrkiai susidomėjęs ir pats kai rinkausi, kuo šiltinti projektuojamą savo namą. Tačiau tas laidumas orui (akmens vatos atžvilgiu) yra sveikos aplinkos ir gero oro viduj garantas, o su poliuretano šiltinimu viską nulemia ventiliacija. Tačiau iš kitos pusės tai gal net būtų irgeriau, nes tuomet į patalpas būtų galima paduoti tik išvalytą ir išgrynintą orą, kas aišku papildomai kainuos dėl reikaimos įrangos. Tačiau labisuaisiai atsumiantis dalykas šiuo metu yra kaina - apšiltini vieną kvadratą poliuretano putomis tokiu sluoksniu kainuoja 72 litus, o 30 cm sluoksnio vata kainuoja ~30 lt (jei skaičiuoti, kad kubas vatos kainuoja 100lt) + plėvelė ir darbas dedant (savo atveju, kai skaičiavau poliuretanas už vatą man būtų brangesnis ~15.000 lt, o man tai yra pinigai) Taigi šiuo atveju kolkas yra brangiau "moderni" medžiaga. Reziumuojant galima pasakyti, kad kol kas tokiu atveju šilumos nuostolių atžvilgiu rezultatas yra panašus, o prieinamesnė kainos atžvilgiu yra senoji technologija + dar tai, jog ji yra sveikesnės gyvenamosios aplinkos garantas.

Nu del tos sveikesne gyvenamosios aplinkos tai nezinau kiek tas oras sviezias praejes per siena ir izoliacines medziagas

Papildysiu Sigio informaciją apie popiuretano putas.
Yra dar keli dalykai, kurie verčia susimąstyti dėl jų panaudojimo.
Mišinys gaminamas vietoje ir purškiamas. O čia atsiranda tokie dalykai kaip purškėjo kvalifikacija. Jeigu ieškosi kas pigiau gali padaryti, tai gali apturėti labai didelį galvos skausmą. Vienas iš šios medžiagos komponentų yra ganėtinai nuodingas. Vsiką gęrai atlikus jis sureguoja sukitomis medžiagomis ir jo nedideli likučiai lieka uždaryti porose. Jei kažkos 'garažinis' purškėjas nepataikys su prporcijom, naujasis šeimininkas kvepuos 'pagerintu' oru
Taip pat dėl prastos atlikimo kokybės, putos gali sukristi. Internete yra nuotraukų, kaip atrodo kaikurie darbai po tam tikro laiko, kai šeiminkai sugalvojo remontą padaryti. Vaizdelis nekoks.
Kadangi putos gerai izoliuoja drėgmę, tai pilnai užpurškus medines konstrukcijas yra rizika, kad jos pradės pelyti dėl medienoje likusios drėgmės.

Visi auksčiau paminėti atvejai susije su pigaus varianto paieškos subtilybėmis, bet net ir labai kvalifikuotas meistras gali suklysti(bloga nuotaika, neišsimiegojęs ar pan.). Tad naudojant šią technologija yra darbų atlikimo kokybės klausimas.

Su polisteroliu ar vata viskas parasta. Blogiausiu atveju blogai sudės, bet bent jau nenunuodys.

Renkantis namo statybą, dabar pastebiu dvi tendencijas.

Įprasto namo statyba.
Pigiai pasidaryti namo dėžutę, siekiant normatyų reiklaujamų varžų ir pasirinkti šildymą(suradus kompromisą tarp kainos ir patogumo)

Šilto namo statybą
Stengiamsi maksimaliai apšildyti pamatus, sienas, stogą, tuo pačiu pasiekiamas ir geresnis sandarumas. Diegiama rekuperacija ir labai nedidelės galios šildymo sistema.
Na kas siekia dar labiau sutaupyti energijos suvartojime, tai diegiasi saulės kolektorius, žemės šilumokaičius, akumuliacines talpas ir pan. Čia jau ir pasyvus namas praktiškai gaunasi.

Cia ziuriu specai aukstas materijas desto geriau padiskutuokim apie zemiskesnius dalykus.Ispjoviau krumus,ir per ta vieta tiesiu keliuka.Nuskus kazkiek zemiu,paskui zvyras ir t.t. bet visu saknu neisnaikinsi,tai mastau ar neislys man kiaurai per keliuka koks medelis Ar nuskutus dirvozemio sluoksni galima su kokia chemija dar papildomai isnaikint likusias saknis ?

Nelabai įsivaizduoju ar krūmų šaknys eina taip giliai (neesu dendrologas, tai nežinau, gal visgi ir eina) kad jos neišsinaikintų nukasant reikalingą sluoksnį esamos žemės keliukui įrengti (ypač jei per jį bus važinėjama automobiliu), nes net pėsčiųjų tako visam sumuštiniui reikia ~40 cm storio sluoksnio po danga gilyn. Mintinai nepamenu tos visos "sudėties" - sutankintas gruntas, skalda žvyras, jei dedamos trinkelės tada smėlis ir pan. ir visų tų sluoksnių suma gaunasi ~40 cm. Tokiu atveju keliukas neskilinėja, jo nekilnoja šaltis.

Jei ieškoma "kur pigiau" tada taip, bet jei yra daroma per atestuotą įmonę, tai ji kaip statybos darbų rangovas yra atsakinga už atliekamo darbo kokybę, kadangi tai yra "nematomas" darbas, (t.y. konstrukcijos viduje) tokiam darbui turi būti suteikiama 10 metų garantija. Taigi prieš užsisakant paslaugas reikai nepatingėti pasidomėt, kas tai per firma, ar ji yra normaliai įteisinusi savo veiklą, jei yra galimybė tada pasiūlyti pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį kurioje būtų nurodytos garantijos ir abiejų šalių atsakomybė ir įsipareigojimai. Kainuos brangiau, bet tuomet bent jau bus galima ramiai miegoti Tiesiog reikia atsirinki vietas, kur statant namą galima taupyti ir kur tai daryti ne visada yra protinga.