Lietuvos BMW Klubas

/Buvo laikai, kai mano mėnesio pajamos siekė 300 lt. (studijų metai), buvo laikai, kai jos siekė net šiek tiek daugiau nei porą tūkstančių. Dabar gi atėjo krizė. O krizės metu eilinis žmogelis daug neuždirbsi... Gal visokie kostiumuoti klounai iš Gedimino prospekto ir ima dešimtis tūkstančių, gi tokiems kaip aš, eiliniams žemės kirminėliams lieka minimalūs 800 lt. ant popieriaus. Bet, prašau, tik nepulkit man reikšti dėl to užuojautos, nes tas minimalus atlyginimas yra geriausia, kas yra nutikę mano gyvenime. Nes 800 lt. per mėnesį - tai kelias į sielos nušvitimą, į naują pasaulio pažinimą, į geresnį, prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą, kurio nepatirsi uždirbdamas tūkstančius... Va jums įrodymai:/

* *Minimalus atlyginimas mus suartino ir padėjo geriau pažinti
vienas kitą. *
Gaudami tūkstančius, aš ir mano antroji pusė, grįžę po darbo vis kalbėdavom apie pinigus. Kiek tą ar kitą mėnesį uždirbsim, kokius gausim "bonusus", kur juos išleisim. Kalbos vis sukosi apie litus, ir vis trukdė geriau vienas kitą pažinti. Dabar, kai abu gaunam minimumus, apie pinigus nebekalbam. Kokia prasmė kalbėti apie tai, ko nėra? Atlieka marios laiko diskusijoms apie politiką, kultūrą ir meną.

* *Minimalus atlyginimas padarė mane doresniu.*
Kai kišenėj šlamėdavo koks tūkstantėlis, velnias galvon vis grūsdavo nedoras mintis - "Gal kada ištrūkt kur su draugeliais, pabaliavot kaip reikiant kokioj pirtelėj su mergom?.." Minimalus atlyginimas išvadavo mane nuo mąstymo apie tokias niekšybes. Kur gi aš važiuosiu, kai kišenėse vienas po kito siaučia "Anatolijai", ir kokia svetima merga kreips dėmesį į šūdelį, dirbantį už 800 lt. ant popieriaus?

* *Minimalus atlyginimas padėjo tapti patriotu ir lietuviškos
pramonės rėmėju.*
Gaudamas tūkstančius gėriau prancūziškus vynus ir visokius hainekenus.
Dariau blogą darbą - nerėmiau savo šalies gamintojų. Minimalus atlyginimas padėjo tą klaidą suprasti. Dabar aš pasitaisiau. Lyg rūkas nuslinko nuo akių ir pamačiau, kad lentynos lužte lūžta nuo šaunaus vyno mielais tautiškais pavadinimais - "Klumpės", "Nemuno Vingis", "Žara".
"Gojus". O jau tas jo gardumas ir įvairumas - ir žemuogių, ir aviečių, ir obuoliukų ir visokių kitokių, net išrankiausiems gurmanams įtinkančių skonių. Ir, svarbiausia, pigu! Nereikia nė dešimties litų, kad grįžčiau namo tvoras ramstydamas ir kaimynų šunis lodydamas.

* *Minimalus atlyginimas* *padėjo man užmegzti daug naujų šaunių
pažinčių.*
Vos tik iš lentynos nutveriu "Nemuno vingio" ar "Žaros" butelėlį, tuoj pat šalia išdygsta koks nors susidraugauti pasiryžęs, seilę varvinantis žmogelis. Ir kaip nepasidalinsi su juo šita Dievo ir Lietuvos vyndarių dovana? Taip ir mezgasi naujos pažintys, taip plečiasi pažįstamų ratas.
Svarbiausia - visi jie patyrę minimalaus atlyginimo nušvitimą, visi žino tikrąją gyvenimo prasmę ir vertę. Gi draugai, o ne pinigai daro žmogų laimingu. Vienas malonumas kartais pasisėdėti su jais, pasimėgauti kokiu žemuogių skonio vyneliu, padiskutuoti apie politiką, prieiti išvados, kad visą valdžią reikia tremti pas baltas meškas, o paskui, išsiaiškinus, kad viens kitą labai gerbiam, patraukti namo. Mano moteris sako, kad po tokių pasisėdėjimų nuo "rašalo" aš labai smirdžiu ir ima mėlynuoti mano nosis. Tyliu ir nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suvokti, kad kvapas sklinda dėl to, kad dūlėja senasis, sumaterialėjęs mano vidinis "aš", o nosis keičia spalvą todėl, kad pamažu tyrumu, mėlynumu ima nušvisti mano vidus, mano siela?..

* *Minimalus atlyginimas pažadino manyje kulinarijos genijų*.
Gaudamas tūkstančius nesivarginau sukti galvos dėl maisto gaminimo ir plušėti virtuvėje. Valgiau kavinėse, pirkau iš prekybcentrių pusgaminius. 800 lt. per mėnesį atpratino mane nuo šito kvailo įpročio.
Dabar su malonumu plušu prie puodų. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog galima visko tiek prisigaminti iš bulvių. Jei taip ir toliau - po poros metų galėsiu išleisti knygą "Krizės meto virtuvė. Patiekalai iš bulvių ir kruopų". Na, kokią poros tomų...

* *Minimalus atlyginimas pažadino manyje meilę žemei ir žemdirbystei.*
Kai kišenėj šlamėjo pinigai, nemąstydamas leidau juos visokioms pesticidais ir chemikalais prifarširuotoms daržovėms. Dabar, kuo toliau tuo labiau jaučiu meilę augalininkystei. Koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už šviežių svogūnų laiškų pundelį, jei galima įmerkti svogūno galvą į vandens stiklinę ir po kiek laiko mėgautis ekologišku produktu?.. Jau tvirtai žinau, kad atėjus pavasariui čiupsiu lopetą, pusmaišį bulvių ir lėksiu jų kavoti buvusio žolynėlio vietoje. O rudeniui atėjus, kai visi kiti toliau sėkmingai nuodysis pirktomis nitratinėmis bulvėmis, aš, patyręs minimalaus atlyginimo nušvitimą, džiaugsiuos nuosavu ekologišku derliumi.

* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti nuostabius "Optima
linijos" ir " PŽRN (Praktiški žmonės renkasi Norfą) produktus.*
Buvo laikai, kai žiūrėdamas į prekių lentynas akimis ieškojau brangesnių, išreklamuotų, atseit kokybiškų produktų. Ech tas mano naivumas. Tada aš dar nesuvokiau - kad geriausiems dalykams reklamos nereikia. Jų vardas kalba pats už save. Pavyzdžiui, koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už firminį kečiupą, jei pradarius jo butelį reikia kankintis jį kratant į lėkštę? Optimalusis tokių problemų nesukelia. Tik paversk indelį - pats išteka lauk. Koks tikslas brangiai mokėti už visokias išreklamuotas valymo priemones, jei pačios geriausios kainuoja vos porą litų. Va pirkau optimaliųjų šveitimo miltelių. Ir supratau, kad jie tikrai pateisina savo vardą. Užpili jų ir šveiti, šveiti, šveiti... Koks tikslas mokėti 10 ar 20 litų už nediduką šampūno buteliuką, jei už tris litus gali nusipirkti visą litrą šaunaus, dilgėlėmis kvepiančio produkto? Mano moteris sako, kad jai nuo visų šitokių dalykų skirsta ir pleiskanoja oda, lūžinėja plaukai. Nesakau jai nieko. Argi jos vargšė moteriška galvelė gali suprasti, kad taip ir turi būti? Juk čia lupasi senoji, sumaterialėjusio žmogaus skūra. Ateis diena, kai iš jos išsiners naujas, minimalaus atlyginimo
nušvitimą patyręs kūnas.

* *Minimalus atlyginimas padarė mane tikru vyru.*
Gaudamas tūkstančius, lyg koks kvailys leidau pinigus visokiems pederastiškiems išmyslams - kvepalams, losjonams. Pinigai akino mane, ir niekaip negalėjau suprasti senos statybininkų tiesos, kad tikras vyras turi skleisti Dievo ir gamtos jam dovanojamą kvapą. Dabar aš patyriau atsivertimą. Nebeperku viso šito mėšlo, o pokyčiai į gerą - akivaizdūs.
Kad ir kiek anksčiau purkšdavausi, šlakstydavausi, mano antroji pusė apie kvapus nieko nekalbėdavo - leidau pinigus, o rezultato jokio. Gi dabar, vos tik pakeliu ranką, ji sako, kad mano pažasties kvapas verčia ją iš koto. Koks vyras nesvajoja vienu rankos mostu užburti moterį taip, kad tai iš po kojų pradėtų slysti žemė?..


* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti lietuviškosios muzikos
aukso klodus.*
Iki patirdamas nušvitimą mokėjau šimtus litų tam, kad pamatyčiau visokius nežinia ką dainuojančius svetimšalius. Mokėjau aš, mokėjo valdžia, o dvasingesni nė vienas netapome. Dabar gi atradau šaunią lietuviškąją muziką. Va kitą mėnesį į miestelį atvažiuoja Kučinskų Edmundas su savo broliu. Ir jų skleidžiama kultūra prieinama kiekvienam
- vos 12 litų už galimybę pamatyti šaunųjį duetą. Ir kaip žmogus gali neiti, jei jie dainuoja visiems, patyrusiems minimalaus atlyginimo nušvitimą: "Laimės žiburys sužibo man ir tau... Aš stebiuosi kokį lobį atradau..."

* *Minimalus atlyginimas mane suartino su giminaičiais.*
Buvo laikai, kai vaikydamasis ilgesnės kapeikos pamažu pradėjau tolti nuo savo giminaičių. Tai dirbdavau savaitgaliais, tai drybsodavau lovoje, įsitikinęs, kad po sunkaus darbo nusipelniau poilsio, o ne giminių lankymo. Minimalus atlyginimas atvedė į doros kelią - dabar dažnai važiuoju į kaimą pas gimines, nes žinau, kad ten nemokamai gausių kokį kiaušinį, puslitriuką medaus, trilitrį raugintų kopūstų, o jei pataikysiu ant kiaulės pjovimo - tai ir gabalą šviežios mėsytės.

* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti gamtos pažinimo džiaugsmą.*
Gaudamas didelius pinigus galvojau, kad grybai būna dviejų rūšių - pievagrybiai, arba gerb. Viktoro gamykloje į stiklainius sugrūsti kelmučiai. 800 lt. į mėnesį man padėjo suprasti, kad mūsų šalies miškuose auga nesuskaičiuojama galybė pačių įvairiausių grybų. Kam mokėti pinigus už tai, ką motina gamta miškuose dovanoja nemokamai?
Rudenį nuvažiavau į mišką ir prisirėžiau pilnus kibirus rudų, geltonų, raudonų šitų gamtos dovanų. Nuvaliau, susūdžiau. Dabar valgom.
Mano moteris keikia mane, mat jų pavalgius vis paleidžia vidurius. Sako, kad aš, asilas, pririnkau šungrybių. Nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suprasti, jog viduriuojam dėl to, kad mūsų kūnai
atsipalaiduoja pagaliau išsivaduodami iš materializmo pančių...

* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tranzavimo džiaugsmą.*
Uždirbdamas tūkstančius nesukau galvos dėl kelionių. Reikėjo važiuoti
- nemąstydamas sėsdavau į mašiną ir važiuodavau. Minimalus atlyginimas man dovanojo kelionės džiaugsmus, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau - dabar prireikus kur nors nuvažiuoti aš tranzuoju. O tranzavimas dovanoja nuotykius ir naujas pažintis. Va neseniai iš Vilniaus mane vežė stambus, didelį naują Mersedesą vairuojantis vyrukas.
Aš jam pasakojau apie minimalaus atlyginimo džiaugsmus, apie tai, kaip jis suteikia galimybę mėgautis gamta. Kažkur ties Ukmerge jis, matyt išreikšdamas supratimą, uždėjo savo ranką man ant šlaunies ir pasiūlė nusukti nuo magistralės, pasigrožėti mišku. Atsakiau, kad dabar žiema, kad ten grožio dabar mažoka. Apsikeitėm numeriais ir sutarėm, kad važiuosim grožėtis pavasarį, kai pražys žibutės.

* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti Dievą.*
Uždirbdamas tūkstančius visiškai buvau apleidęs savo sielos reikalus. Į bažnyčią, nevaikščiojau, išpažinties neatlikinėjau, nesimeldžiau, nes buvau įsitikinęs, kad tai senų davatkų pomėgiai. Dabar viskas kitaip.
Kas sekmadienį einu į bažnyčią, visas mišias klupiu ant kelių ir karštai meldžiuosi prašydamas Dievo suteikti man stiprybės, išmonės ir valios pragyventi už 800 lt (ant popieriaus) per mėnesį.

* *Minimalus atlyginimas man dovanojo laisvę.*
Gaudamas tūkstančius vis galvojau, jog laikas imti iš banko paskolą, pirkti butą, naują mašiną ir gyventi kaip ir visi kiti. Minimalus atlyginimas mane iš tų kvailų idėjų išvadavo, nes bankai su tokiais kaip aš neprasideda. Dabar suprantu, kad mintys apie paskolas buvo mintys apie savęs parsidavimą į 30-40 metų trunkančią baudžiavą. Taigi, 800 lt per mėnesį man dovanojo laisvę...

* *Minimalus atlyginimas man padėjo suprasti lietuviškosios poezijos prasmę.*
Tik pradėjęs gauti 800 lt. į mėnesį, suvokiau, ką iš tiesų galvoje turėjo lietuviškosios poezijos klasikas Jonas Mačiulis Maironis, savo eilėse sakydamas "Lietuva */brangi/*, mano tėvyne"

* *Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tėvynės pažinimo džiaugsmą.*
Uždirbdamas tūkstančius vis galvojau, jog atostogoms reikėtų palėkti kur nors į Egiptą, Italiją ar Prancūziją. Laimei, dabar aš išsivadavau iš tų eretiškų minčių. Kaip gi gali, žmogau, važiuoti lankyti svetimų kraštų, jei tavo gimtinėje dar tiek nematytų vietų? Kaip gali ramiai žingsniuoti Romos ar Kairo gatvėmis, jei tavo pėda dar nejautė Luokės, Linkuvos, Biržų ir daugybės kitų gimtinės miestų ir miestelių grindinio? Kaip gi gali lankyti išblizgintus Paryžiaus rūmus, jei savoje šalyje šimtai senovinių dvarų?.. Paryžiaus rūmai nenugriūs, prancūzai, juos prižiūri, tad bus galima nuvažiuot ir ateityje. O va tėvynės dvarus reikia skubėt lankyti, nes gi greitai nebeliks į ką žiūrėt...

* *Minimalus atlyginimas man sugrąžino sporto aistrą.*
Buvau ir esu ištikimas Žalgirio gerbėjas. Och, kaip rėkdavau ir šaukdavau iš džiugesio kai jie smeigdavo tritaškius Europos grandams. Dabar gi televizorius jų neberodo, ir aš netekau vieno iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų. Laimei, minimalus atlyginimas man sugrąžino aistrą - dabar kas sekmadienį, visas drebėdamas iš jaudulio ir nuo svajonių apie aukso puodą, kaip ir dar milijonas nušvitusiųjų, braukau olimpinės loterijos skaičiukus. Aistra kamuoliui sugrįžo. Och kaip šaukiu ir keikiuosi, kai pasišokinėdamas iškrenta žalias kamuoliukas, nors man truks plyš reikėjo juodo...

Dar daug ko galėčiau prirašyti apie naują gyvenimo pažinimą.
Bet turiu bėgti. Norfa paleido PŽRN duoną po 0.98 lt. ir pomidorus po
2,99 lt. Bijau, kad apie tai sužinos ir kiti patyrę minimumo džiaugsmą, ir iki vakaro gali nieko nelikti....

Taigi, brangieji, jei jums užteko kantrybės perskaityti viską, ką surašiau, manau supratot, kad neverta važiuoti į Tibetą ar Indiją ir ten blaškytis ieškant sielos nušvitimo. Apsidairykit, jis čia pat, šalia Jūsų - vos už 800 lt. per mėnesį...

Ką tik supratau, kad nušvitimą jau galutinai patyriau, tad eisiu ieškotis darbo, kur moka šiek tiek daugiau. Pinigus taupyt išmokau, tad už sutaupytus ateity darysiu gerus darbus - statysiu ėdžias stirnoms, kalsiu inkilėlius varnėnams, aukosiu Valdovų rūmų statyboms...

Mokytoja klausia vaiku kuo dirba ju tevai. Juozukas:
-Mano tetis policininkas, mes gyvename turtingai, turim daug pinigu.
Antaniukas:
-Mano mama prostitute, mes irgi turime daug pinigu.
Petriukas:
-Mano tetis tolimuju reisu vairuotojas, jei ne policininkai ir prostitutes, tai mes irgi turetumem daug pinigu.

Sveiki,

Rašau šita laišką norėdamas perspėti apie tai kas atsitiko man, ir kaip
tapau samokslo auka apsipirkdamas Maximoje. Tai man nutiko Maxima Akropolyje
ir gali nutikti ir tau. Kaip apgaulė veikia: Kol tu iškrovinėji daiktus i
bagažinę, prie tavo mašinos prieina dvi rimtai gerai atrodančios 18-metės
merginos. Ir abi pradeda valyti tavo mašinos priekini stiklą su plovikliu ir
skudurėliais, su beveik iš liemenėlių krentančiomis krūtinėmis. Beveik
neįmanoma atitraukti akių. Kai tu jom padėkoji, ir pasiūlai arbatpinigiu,
jos mandagiai atsisako ir paprašo pavežėti iki kitos Maximos. Tu sutinki ir
jos atsiduria ant galins sedynės. Važiuojant jos pradeda mylėtis viena su
kita. Tada viena iš jų perlipa į priekinę keleivio sėdynę ir pradeda tau
daryti oralinį, o kita tuo metu pavagia iš tavo galinės kišenės tavo
piniginę.

Man piniginę pavogė praėjusi penktadienį, šeštadieni, du kartus sekmadienį,
užvakar, vakar ir greičiausiai šiandien. Įtariu pavogs dar ryt ir poryt...

Gyvenimas
Grįžęs namo, rūbų spintoj randu kažkokį poną…
Tyliai užveriu duris ir ilgai stoviu kitoj pusėj. Širdin smelkiasi tylus džiaugsmas.
Kitur taigi blakės, tarakonai įsimeta…
Vadinas, čia geri namai.

Jaukinimas
Kitąsyk grįžtu namo, atidarau spintos duris - pono nėr… Tampa liūdna.
Gal kitur jam geriau? Bet gal išėjo tik maisto pasiieškot? Padedu spintoj duonos ir lašinių, pastatau degtinės butelį. Gal sugrįš…

Moksliniai tyrimai
Apžiūrėjęs spintą, neradau durų į lauką. Todėl man mįslė, kaip ten atsiranda žmonės.
Bet AR man tokias mįsles spręst? Spintų pasaulis… Pėdkelnių pasaulis… Tai vadinamieji paraleliniai pasauliai. Ten kitokie dėsniai.
Todėl kitąsyk jau nebesistebiu spintoj radęs poną su žmonos pėdkelnėm rankoj.

Švelnumas
Vėl grįžtu iš kelionės… Ilgai stoviu miegamojo tarpdury, žiūrėdamas, kaip jie kruta Po antklode. Norisi kilstelt ir pasižiūrėt, kas ten vyksta. Bet nedrįstu.
Žmona - mano. Bet vyras tai - svetimas! Nežinia, ką pagalvos.
Panašu, lyg būtų kokią brangenybę radę ir negalėtų pasidalint. Tik kad nieko tokio pas mus nėr…
Atsargiai įlipu į spintą ir užsidarau. Jei norės, vėliau patys papasakos.

Viršenybė
Atrodo, jau švinta. Pabeldžiu iš vidaus.
- Kas ten? - niurna ponas. Maniškė numoja ranka.
- Kas ten bus spintoj…
Ponas ropščiasi iš lovos, žiovaudamas dūlina į tualetą. Aš išlipu iš spintos ir, demonstratyviai pakėlęs koją, lieju ant fikuso.
Tepajunta, kas čia šeimininkas

Sustabdo policininkas vairuotoją, kurs kirto sąnkryžą degant raudonai:
- Laba diena, pareigūnas Petrauskas, jūs važiavot per raudoną šviesą! Prašom parodyti Jūsų dokumentus.
Vairuotojas neskubėdamas traukia dokumentus:
- Kaltas, pareigūne, kaltas, aš kai išgeriu tai man spalvos maišosi...
Policininkas net apšalęs. Šnai ištraukia vairuotoją iš mašinos, nusitempia į patrulių ekipažą ir raportuoja ten sėdinčiam viršilai:
- Gerb, viršininke, štai pagavau visiškai girtą vairuotoją už vairo.
- Iš ko taip nusprendėte?
- O, štai, tegu papučia.
Ištraukia alkotesterį, kiša vairuotojui. Tas pučia. Skalė rodo lygiai 0. Policininkas kraipo galvą:
- Ė nu, tu stipriau pūsk.
Vairuotojas dar kartą pučia - nieko. Policininkas susinervinęs:
- Blyn, nieko nesuprantu....
Vairuotojas:
- Nu jo... Tu dar pasakyk, kad aš pavyzdžiui per raudoną važiavau....

... jei patinka J.Erlickas
>
> >>> Apie stebuklus:
> >>> "Jūs žinote, anksčiau vieną kartą metuose būdavo stebuklinga
> >>> diena, kai kalbėjo gyvuliai. O dabar gyvuliai kalba kasdien. Net per
> >>> televiziją. Vadinasi, gyvenimas gerėja..."
> >>> Apie vidurio amžiaus krizę:
> >>> "Būdami apie 40 metų vyrai palieka savo šeimas ir išeina į
> >>> Seimą. Kai kurie iš jų pakeliui užsuka į alaus barą ir niekada
> >>> nebepasiekia Seimo. Taip protinga gamta ginasi nuo politikų
> >>> pertekliaus".
> >>> Apie grožį:
> >>> "Dabar yra pažangu būti gėjumi. Ateity taip pat svajoju tapti
> >>> gėjumi. Nes tada matyčiau daugiau grožio. O kol kas grožį matau tik
> >>> moteriškoje žmonijos pusėje..."
> >>> Apie Europą:
> >>> "Ar mes tikrai jau Europoje? Toks verslininkas pasigyrė -
> >>> nusipirkau mašiną be stogo. O komisaras Grigaravičius perspėjo -
> >>> prišiks..." ***
> >>> Apie paukščius:
> >>> "Kažkas pasakė, kad žmogus - tai pėsčias paukštis. Nūnai
> geram
> >>> specialistui padaryti vyrą gaidžiu - vienas juokas. O gaidys ir yra
> >>> pėsčias paukštis".
> >>> Apie moteris:
> >>> "Kažkas kvailai sulygino moterį ir jūrą. Atvažiavau, įkišau
> >>> ranką į jūrą - moteris šiltesnė. Be to, jūra šniokščia kasdien, o
> >>> moteris, jeigu jos neerzinsi, gali ir nešniokšti".

“Opelis” kuriasi gerai, bet ilgai....

*****

Ateina žmona pas vyrą ir sako:
-Žinai, brangusis, turiu tau blogą naujieną ir gerą, kurią sakyt?
-Sakyk gerąją...
-Tai vat, brangusis, mūsų mašinoje oro pagalvė VEIKIA...

*****

Eismo taisyklė mazu vairuotojams: “Privažiavus sankryžą pasižiūrėti į kairę ir dešinę, ar nėra kito mazo, tada judėti toliau.....”

*****

-Kaip tau sekėsi vairavimo kursai?
-Nežinau, instruktorius vis dar komos būsenoj....

Norėdamas dukrai nupirkti lėlę Barbę, tėtis užeina į žaislų parduotuvę ir teiraujasi, kiek ji kainuoja. - Turime Barbę, einančią sportuoti, už 19,95, Barbę, einančią į pokylį už 19,95, Barbę, einančią apsipirkti, už 19,95, Barbę, einančią į paplūdimį, už 19,95, Barbę, einančią į naktinį klubą, už 19,95 ir išsiskyrusią Barbę už 269,99. - O kodėl išsiskyrusi Barbė kainuoja taip brangiai? - Todėl, kad išsiskyrusi Barbė turi Keno namą, Keno mašiną, Keno jachtą ir Keno baldus...

· Ar įmanoma šiais laikais kuo nors nustebinti?
Įmanoma. Laiku gražinus skolą.


· Pamestas lagaminas su pinigais. Grąžinkite, prašau, nors pinigus..


· -Tai sakai, šefas buvo geros nuotaikos, kai tu paprašei pakelti atlyginimą?
-Taip. Jis vos nenumirė iš juoko.


· Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą!


· Firmos direktorius-kandidatui į pareigas:
-Kol kas mokėsime jums 400 litų. Bet vėliau atlyginimas didės...
-Gerai, aš užeisiu vėliau...


· Viršininkas netikėtai įsiveržęs į kabinetą rėkia:
-Aš juk sakiau: Darbo metu rūkyti draudžiama!!!
Visi choru:
-O kas dirba?


· Žmogus, sakantis "liksiu tau amžinai skolingas" dažniausiai nemeluoja...


· Kalbasi Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.
Vokietijos:
-Pas mus žmogus gauna 2000 eurų algos, 200 eurų sumoka mokesčiams, kaip jis iš 1800 eurų pragyvena nelabai suprantu..
Lenkijos:
-Pas mus žmogus gauna 500 eurų algos, 200 eurų sumoka mokesčiams, kaip jis iš 300 eurų pragyvena nelabai suprantu..
Lietuvos:
-Pas mus žmogus gauna 200 eurų algos, 300 eurų sumoka mokesčiams, iš kur jis gauna dar tą 100 eurų mokesčiams susimokėt- niekaip neįsivaizduoju!!!


· Sako, šykštus moka du kartus. Eisiu dirbti pas šykštų.


· Asmeniškai aš pinigus investuoju į degtinę. Kurgi daugiau galima gauti 40%?


· Ateityje vyrai gyvens su vyrais.. nes su moterimis neįmanoma galo su galu sudurti...


· Kalbasi du bankininkai:
-Kaip tu per tą krizę miegi?
-Kaip kūdikis.
-?????
-Visą naktį verkiu, o paryčiais nubundu apsišlapinęs...


· 2009 metų pavasaris. Kalbasi du išlikę verslininkai:
- Tu savo darbininkams algą moki?
- Ne, nemoku jau seniai.
- Ir aš ne. Bet jie vis tiek į darbą eina?!
- Eina.
- Ir mano eina. O gal padarom apmokamą įėjimą?
- Padarom.
Dar po mėnesio:
- Na kaip, taviškiai į darbą dar vaikšto?
- Aha. Tik taupo nerealiai !!!!
- ??????
- Ateina pirmadienį, o išeina penktadienį !!!


· Krizė man padėjo atsistoti ant kojų. Už nesumokėtas paskolas bankas atėme automobilį.


· Teisėjas-ginamajam:
-O kodėl jūs nepasisamdėte gynėjo?
-Visi advokatai, kai tik išsiaiškina, kad aš iš tikrųjų neėmiau tų penkių milijonų, atsisako mane ginti.


· Kalbasi du senukai:
-Vai vai, tas daktarų raštas... niekaip įskaityt neįmanoma...
-Gerai gerai rašo! Aš va su vienu receptu pusmetį nemokamai važinėjau autobusu, lankiausi muziejuose ir gaudavau nuolaidas knygyne. Dabar kai jį nunešiau, tai dar ir pensiją pakėlė...


· Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, likę keturi Londone...

Звоню я ей и говорю:
- Мол так и так, мой бизнес накрылся...
Приезжаю на квартиру, а её уже нету, и шмотки забрала. Ну и фиг с ней! Зачем мне баба без чувства юмора?!

vaikiskas ir senas,bet vezdavo:
As Tau
nepasakojau ? vakar buvau baznycioj! karocia
ateina blondinka nju
kokiu 18m. atsiseda salia manes ir pradeda
rukyti!... ..... tu primeti?
rukyt? baznycioj?. ........ man vos alaus bokalas is ranku neiskryto

Vyriškis užsisako restorane butelį degtinės. Padavėjas atneša. Vyriškis grąžina jam degtinę ir paprašo, kad pakeistų ją į brendį. Padavėjas atneša butelį brendžio. Vyriškis jį išgeria, atsistoja ir ruošiasi išeiti.
- Palaukite,pone, kur jūs einate? Juk dar nesumokėjote už brendį!-sunerimsta padavėjas
- Juk aš jums už jį atidaviau degtinės butelį!
- Tačiau jūs už degtinę nemokėjote!
- Bet aš jos ir negėriau.

Įdomu, kodėl užsienyje žmonės iš pradžių tampa milijonieriais, po to veržiiasi į valdžią, o pas mus atvirkščiai - iš pradžių veržiasi į valdžią, o tik po to tampa milijonieriais.

Pakabino kavalierius žiemą mergą, nuvežė į mišką, pamylėjo mašinoj, liepė lipt lauk ir lipdyt sniego senį. Merga apstulbus, bet ką padarysi, išlipo, surideno tris rutulius ir sulipdė sniego senį. Važiuoja namo, merga klausia:
- Nepyk, bet vis tiek nesuprantu, nafig tas sniego senis?...
kavalierius:
- Žinai, gal meilužis aš ir ne pats geriausias, bet sniego senį tu visą gyvenimą atsiminsi...