Lietuvos BMW Klubas

Verslas reikalauja, kad gyvenčiau Maskvoje. Taigi, teko pasirinkti, kur mokysis mano sūnus. Aš nutariau, kad Rusijoje - jis čia gyvens su tėvais, o kartu ir neblogai išmoks rusų kalbą.
Mokykloje, kad greičiau adaptuotųsi, mokytoja patarė mano Henkui namie skaityti rusų liaudies pasakas. Šių kūrinių moralė mane labai nustebino. Rusiškų pasakų didvyriai nedaro nieko tam, kad išspręstų savo problemas. Fiziškai sveiki Ivanai - karalaičiai bei kvaileliai - sėdi ir laukia, kol jiems padės Arkliukas Kupriukas, Vasilisa Protingoji, Pilkas Vilkas, auksinė Žuvelė. Už pagalbą jie niekad niekam nedėkoja, dar daugiau - visos rusų pasakos baigiasi vagystėmis.
Tuo tarpu modernesnių autorių kūriniai, kurie siūlomi vaikams, pasižymi kraštutine tuštuma. Pavyzdžiui, mokykloje sūnus gavo dovanų S. Maršako "Abcėlę": "Šis mygtukas ir laidukas - tai elektros skambaliukas" - sako autorius. Arba: "Grybas auga vidur kelio, kepurėlė ant kotelio". Galima pagalvoti, kad Maskvoje gyvenantys vaikai nėra matę nei elektros skambučio, nei netgi grybų, kuriais jų tėvai reguliariai užkanda degtinę.
Arba dar: "Laivynas plaukia į tėvynę, su vėliavom visom". Aš specialiai pasidomėjau, kada paskutinį kartą rusų laivynas plaukiojo in corpore, pilnas. Pasirodo - per Rusų-Japonų karą. Ir baigėsi šitai Cusimos mūšiu, per kurį visi rusų laivai buvo gėdingai nuskandinti. Sovietų Sąjungoje visas laivynas irgi buvo išplaukęs tik vieną kartą - kai iš Revelio evakuavosi į Leningradą. Tą kartą jiems pasisekė - nuskendo tik pusė laivų.
Mokykloje, per pamokas, vaikai mokomi stebėtinai keistų elgesio modelių: Pavyzdžiui, ištrauka iš "Abėcėlės": "Mama plovė rėmą". Manau, kad reiktų plauti visą langą, tačiau mama apsiriboja rėmu. Stiklai liko purvinais.
Manau, kad šitokių dalykų mokomas vaikas liks bedvasiu, pasyviu nevykėliu ir grybas jam taps įprastu išgertuvių atributu. Tuo tarpu išgertuvės jam bus pagrindinė problemų sprendimo priemonė. Atsibusdamas nuo pagirių, toks žmogus žiūrės pro apmusijusį langą, ir jam atrodys visai normalu, kad lango rėmas išplautas, jis galvos, kad viskas taip ir turi būti.

Sugalvojo viena diena Italas pamedžioti, pasieme šautuva, šoviniu ir išejo i miška. Staiga eidamas miško keliuku pamate meškina, žinoma nusitaike, šove, kulka skriejo pro šali. Meškinas atsisuko i ji priejo ir sako:
- Žinai, tu i mane šovei, tai dabar aš tave išprievartausiu per visus galus.
Kaip tare - taip ir padare. Išžagino vargšeli kaip imanydamas, apsisuko ir eina sau toliau.
Italas nusišluoste ašaras, isidejo kita šovini i šautuva, vel nusitaike, vel šove, vel pro šona...
Meškinas vel atsisuko, vel atejo prie Italo ir sako:
- Žinai, tu antra karta i mane šovei. Dabar aš tave dvigubai smarkiau išprievartausiu....
Kaip tare - taip ir padare, pasitenkino, pasismagino, užbaige ir apsisukes sliukina savo keliu. Italas drebanciom rankom pasieme trecia šovini, šiaip ne taip užsitaise šautuva, galvodamas, kad dabar tai tikrai ta gaidi nušausiu už viska ka jis man padare. Pasigirdo šuvis.... Meškinas atsisuko, vel priejo prie Italo ir sako:
- Nu tu dabar prisipažink... nemedžiot cia atejai, nemedžiot.....

Dingus elektrai Taline, tūkstančiai estų buvo 2 valandoms užstrigę eskalatoriuose.
---
Eina vyrukas Talino gatve, mato būrys sportiškai apsirengusių žmonių stovi viduryje gatvės. Paklausia praeivio:
- Kas čia vyksta?
- Kaip tai kas? Estai maratoną bėga.
---
Jeigu jūs bėgate, o jus neįtikėtinu greičiu aplenkė estas, reiškia, jūs esate suomis.
---
Talino tramvajuje:
- Atssarkkiai... Turrys ussitaroo... Kitta stotellė... Oi... Jau kitta stotellė...
---
Estija pradėjo karą su Latvija. Jau trečią dieną virš Rygos kabo estų parašiutininkai.
---
Estija. Prieš įvažiavimą į žiedą, prie ženklo "eismas ratu" kabo papildoma lentelė "ne daugiau 3 kartų".
---
Jei norite jaustis saugiai, visai nesvarbu kokioje firmoje pagaminti jūsų mašinos stabdžiai, svarbu kad jie būtų iš Estijos.

Kaimas. Mergina, atvažiavusi pailsėti, eina prie upės maudytis. Ją sulaiko senutė:
- Graži tu, mergaite...
- Tikrai? Ačiū...
- Ir jauna...
- Mhmm...
- Vaikinai paskui tave, matyt, tik ir telaksto?
- Na, taip...
- Ir nei vienam neatsiduodi, ar ne?
- Neatsiduodu.
- Oi, kaip vėliau pasigailėsi...


Karlitaz

Aš dirbu santechnikos srityje - kranus prisuku, kriauklę pakeičiu, jeigu
kur nors teka - užsuku. Na, nusprendžiau pasiskelbti laikraštyje. Dabar
daugelis duoda skelbimus į laikraštį. Ir aš nutariau. Ko čia liūdėti,
reikia suktis, gyventi, pinigus uždirbti. Na, išspausdinau skelbimą:
girdi, kam reikia, suteiksiu santechniko paslaugas. Telefoną nurodžiau.
Viskas kaip pridera. O tie laikraštininkai viską supainiojo. Mano telefoną
išspausdino šalia kito skelbimo. O jame kažkoks niekšas tokį dalykėli
siūlo!. Tfu, net prisiminti gėda, dievaži. Rašo: "Bet kokio amžiaus
moterims suteiksiu intymias paslaugas". Ir mano telefonas. O aš juk nieko
nežinau. Sėdžiu namuose, vakarieniauju. Kad pradės skambinti.

Moteriškas balsas klausia :

- Kada galėsiu ateiti pas jūsų teikiamų paslaugų objektą?

Aš sakau:

- Nors ir dabar. Tik kodėl jūs taip vėlai, nakčiai artėjant? Štai rytoj
turiu tik septynis iškvietimus. Po to galiu ir pas jus užsukti.

O ji sako:

- O kam jūs man busite reikalingas po septynių iškvietimų?

Aš sakau:

- Nekalbėkite. Jūs dar manęs nepažįstate. Būna, kad per dieną 16 klientų
aptarnauju. Vakar dar kaimynė paprašė be eiles aptarnauti. Jai ten kažkas
prasiveržė. O vyras kaip tyčia susirgo. Pažadėjo puslitrį pastatyti.

Ji sako:

- Žinote, aš nieko negaliu suprasti. Maža to, kad norite pas mane ateiti
po septynių iškvietimų, tai dar ir girtas?

Aš sakau:

- mūsų darbe be šito negalima. Juk dažniausiai dirbu drėgmėje. Fiziškai
būna sunku. Būna, kad septyni prakaitai išpila, kol flansą į tarpuvamzdį
įtaikai.

Ji sako:

- Ar galite nesikeikti?

Aš sakau:

- O kaip kitaip pasakyti? Flansas ir Afrikoje flansas. Jau nekalbant apie
tarpvamzdį.

Čia ji padejo ragelį.

- Idomu,- galvoju, - kažkokia keistuolė. Gal niekada tarpvamzdžio rankose
nelaikė?

Dar skambutis. Moteris klausia:

- O kaip jūsų paslaugos apmokamos?

Na kaip kaip? Kvailas klausimas. Aš kvailai ir atsakiau:

- Galima pinigais, bet geriau natūra.

Ji sako:

- Jus ką, po to dar ir natūra imate?

- O ko, - sakau, - neimti? Nors, žinoma, paslauga paslaugai nelygu. Vienas
dalykas štai kad ir mova pridurti. Kitas - tarpiklį pakeisti. Trečias -
nusodintuvą išvalyti. O prireikia ir labai kruopščiai padirbėti, o jeigu
dar sunkiai prieinamoje vietoje.

Ji sako:

- Kokioje dar sunkiai prieinamoje vietoje?

Aišku, - sakau, - kokioje, kai nuotėkis įtaisytas tiesiog virš alkūnės.
Arba pasitaiko, su kokia nors senute pusė dienos prasitasai. Jos jau ir
kriauklė surūdijusi. Iš apačios pasižiūrėsi: Dievulėliau? Aišku, kad 100
metų ten niekas nosies nekišo. Viskas apkerpėję. Tenka aklidangtį statyti.

Ji sako:

- Jus ką, dar ir pas senutes vaikščiojate?!

- O jos, - sakau,- dažniausiai ir kviečia.

Čia ir padeda ragelį. Kas čia, galvoju, per beprotnamis šaindien? Dar
skambutis. Moteris klausia:

- Kur gi jūs savo profesijos išmokote?

Aš sakau:

- Kur, kur, Karagandoje. Jūs veltui laiko negaiškite. Jūs man pasakykite,
kurioje būtent vietoje jums pratrūko? Na, kad suprasčiau, kokį man
instrumentą pasiimti.

O ji sako:

- O ką, jūs ne vieną jį turite?

Aš sakau:

- Ką, ar aš vaikėzas su vienu instrumentu vaikščioti?! Aš kiekvienai
paslaugai turiu atskirą instrumentą. Bet, taip sakant, skirtingo kalibro.

Ji sako:

- Čia tai servisas! O ką, jūs turit visų kalibrų?

Aš sakau:

- Jeigu aš neturiu, tai į pagalba pasikviečiu Petrovičių. Vis tiek jis
pensijoje būdamas neturi ką veikti.

Čia ir ji padeda ragelį. Kas gi darosi? Staiga į akis krenta tas
laikraštis. Rūtele žalioji! Tai apie ką ji galvojo, kai mes instrumentus
aptarinėjome? Supratau:

- Reikia keisti profesiją. Nes kaip santechnikas iškvietimu gaunu kur kas
mažiau…

Išnuomosiu kambarį dviem jaunom merginom. Trim
neišnuomosiu - amžius nebe tas.

Eina eziukas per miska, ziuri zuikis sedi su morkom ausyse. Eziukas jam ir sako:
- Zvairy, pas tave ausyse morkos.
Zuikis:
- Ka sakai?
- Sakau morkos pas tave ausyse, zvairy!
- Tu ka, garsiau kalbeti negali, juk matai - pas mane ausyse morkos!

Devushka devushka, a u vas grud' jest'?
- Jest'!
- A pochemu ne nosish?

Nuejo 2 draugeliai pazvejoti. Prisilupo kaip reikiant. Ryte ziuri- tinklai
pievoje stovi.
-Tu kur, asile, tinklus pastatei????
-Pats tu asilas. Kur valti irklavai - ten ir staciau!

Darbuotojas virsininkui:
- Man reikia savaites atostogu, nes zmona susirgo.
Virsininkas:
- Jus meluojate. Ka tik skambino jusu zmona, ji visiskai sveika.
Darbuotojas:
- Tai dabar Jus meluojate, as nevedes.

Встречаются 2 педика. Один говорит другому:
-Ну, дорогой, как у тебя дела?
-Ой, да влюбился я. Такая любовь! Такая любовь!!!!... посрать некогда.

Vyrukas linksminasi su mergina.... Klasikinė poza: jis - viršuje, ji - apačioje.... Tai tęsiasi pusvalandį, valandą, dvi, tris... Staiga vaikinas:
- Viskas, dabar tu ilgam manęs nematysi....
Mergina su gailesčiu:
- Tu ką, jau išeiti ruošiesi ??
- Ne, verskis ant pilvo...

Vyras įsigijo kelialapį į kurortą-nudistų koloniją. Nusirengė, užėjo į
teritoriją. Priešais ateina panelė gražuolė. Vyrukui pimpalas
starkt ir stovi. Mergina sako:
-Tu mane šaukei?
-Ne.
-Tu matyt naujokas, pas mus taip įprasta: jei vyrui šalia moters erekcija,
reiškia jis ją pašaukė ir turi su ja pasimylėt.
Nuėjo pas moteriškę i kambarį, pasimylėjo nuo dušios. Po to vyrukas į dušą,
švilpaudamas prausiasi. Tik PYYRRRRRST!!! Iš gretimos
kabinos išlenda ambalas.
-Šaukei mane?
-Nu ne.
-Tu matyt naujokas, pas mus taip įprasta: jei vyras šalia kito vyro
pasiperdžia reiškia, kad jį pašaukė ir turi su juo pasimylėt.
Tuoj sulenkė vyruką ir ištarkavo jam užpakalį. Po kurio laiko vyrukas
apsirengęs ateina į registratūrą ir sako:
-Jūsų kurortas man netinka, noriu išvykti ir atsiimti pinigus.
-O kas ne taip?
-Matot, man 59 metai. Erekcija man įvyksta kartą per mėnesį, o perdžiu aš 20
kartų per dieną.

Amerikietis milijonierius ilsėjosi mažame Meksikos pakrantės miestelyje ant jūros kranto, kai mažu laiveliu priplaukė meksikietis žvejas. Laivelyje buvo sužvejoti keletas didžiulių tunų. Amerikietis pagyrė meksikietį, kad šis sugavo tokias puikias žuvis, ir klausia:
— Kiek laiko užtrunka jas pagauti?
— Visai neilgai, — atsako šis.
Tuomet amerikietis klausia, kodėl jis nežvejojo ilgiau ir nepagavo dar daugiau žuvies.
Meksikietis atsako, kad sugautos žuvies visai pakaks jo šeimos poreikiams patenkinti.
— O ką tuomet veiki likusį laiką?
— Ilgai miegu, šiek tiek pažvejoju, žaidžiu su vaikais, su žmona Marija ilsiuosi per siestą, kas vakarą vaikštau po kaimą, geriu vyną, groju gitara su savo draugais. Turiu daug užsiėmimų ir gyvenu pilnavertį gyvenimą.
Amerikietis nusijuokė:
— Aš baigiau MBA Harvarde ir galiu tau padėti. Tu galėtum ilgiau žvejoti, tuomet įstengtum nusipirkti didesnį laivą. Tuomet iš gauto pelno galėtum nusipirkti kelis laivus, galų gale turėtum visą flotilę. Vietoje to, kad sugautą žuvį parduotum tarpininkui, parduotum ją tiesiai perdirbėjams, galų gale atidarytum savo perdirbimo ir konservavimo gamykla. Valdytum produktą, perdirbimą ir pardavimus. Tau reikėtų palikti tą mažą pakrantės žvejų kaimelį ir persikelti į sostinę Meksiką, tuomet į Los Andželą ir galu gale į Niujorką, kur valdytum išsiplėtusią savo įmonę.
— O kiek laiko visa tai užtruktų? — klausia meksikietis.
— 15—20 metu.
— O kas tada?
Amerikietis nusijuokė ir sako:
— Tuomet tavęs lauktų geriausia dalis: kai ateitų tinkamas laikas, tu paskelbtum viešąjį akcijų platinimą, parduotum įmonės akcijas ir taptum milijonieriumi.
— Milijonieriumi? O tada ką?
— Tuomet tu išeitum į poilsį. Persikeltum į mažą pakrantės žvejų miestelį, kur galėtum ilgai miegoti, žvejoti savo malonumui, žaisti su savo vaikais, ilsėtis per siestą su savo žmona, vaikščioti po kaimelį vakarais, gerti vyną ir groti gitara su savo draugais.

va cia tai moralas... geriau nepasakysi...

Įeina naujasis rusas į barą ir tiesiai nuo slenksčio rėkia:
- Na, kur čia pas jus tualetas?!
Visi net išsižiojo iš netikėtumo, neteko žado, niekas negali nieko
pasakyti. O tas vis nesiliauja:
- Klausiu, kur tulikas?!
Tuomet padavėjas jam atsako:
- Eikite koridoriumi, ten bus durys su užrašu "Gentlemen". Bet jūs
nekreipkite dėmesio, visvien eikite!

Susitinka du naujieji rusai.
- Ar žinai tokį kietą vyruką pavarde Mocartas?
- Žinau, tai- kompozitorius.
- Bet kodėl jis toks kietas?
- Taigi jis mūsų “mobiliakams” melodijas kūrė!

Sūnus klausia tėvo:
-Tėti, iš kur aš atsiradau?
-Tave gandras atnešė, - atsako tėvas. Po akimirkos sūnaus replika:
-Turi gražią žmoną,o dulkiniesi su gandrais.

zinau panasu, tik su kitokia pabaiga, kur sunus sako:
-Nenusisnekek tevai! Kokie gandrai sausio menesi?!