Lietuvos BMW Klubas

Andrius S. didžiąją dalį apie šilumos siurblius pasakė. Nepaminėjo tik kainų. Pigiausi žinoma yra oras-oras šilumos siurbliai, bet jie kaip minėjo veikia iki -15C. Gerokai brangesni ~20 000 yra oras-vanduo, bet gamintojai deklaruoja naudinga jų veikimą iki -25C(kiek tame realios tiesos tik pasistačius gali pats įsitikinti). Ties yra statytojų, kurie bando tiesiai iš Kinijos vežtis oras-vanduo šilumos siurblius, tada kaina svyruoja apie 8 000 Lt, žinoma kiniečių lauko blokas triukšmingesnis, galbūt kažkokios elektronikos nėra, bet hebra bando kiniečius priversti pagaminti analogišką gaminį pagal galimybes. Matysim kaip jiems pasiseks.

Žemė-vanduo, vanduo-vanduo yra dar brangesni(vertinant pilną įrengimą), bet jie žymiai patikimesni ir jų veikimas yra nepriklausomas nuo oro temperatūros.

Oras-oras geras tuom, kad žiema šildo, o vasara vėsina patalpas. Jį galima turėti kaip nepagrindinį šilumos šaltinį, kuris puikiai atliks savo funkcijas kai lauke iki -5-10C, o kai bus šalčiau jungti elektrinius radiatorius(jei namo šildymo poreikiai nedideli) arba dujų katilą.

Oras-vanduo, žemė-vanduo yra pilnavertiškesni sprendimai, nes gauni ir šildymą ir karštą vandenį.

Tiesa yra oras-vanduo šilumos siurbliai, kurie kaip šilumnešį naudoja CO2, tai leidžia siurbliui efektyviai veikti ir žemose temperatūrose, bet jie yra neprotingai brangūs.

Tai ir ten ir ten šilumos siurblys Tik skiriasi source.
Andrius paminėjo vieną pusę problemos su įsirengimu - tiekėjus, bet nepaminėjo kitos - klientai.

Nežinau ar labai verta investuoti babkes į gręžinius darant žemė-vanduo sprendimą. Daug diskutuota buvo apie gręžiniai vs. horizontalus kontūras, kai įsirenginėjau sau. Teoriškai kaip ir efektyviau su gręžiniais, praktiškai…. principe jei blogai suskaičiuos gręžinius gali gautis dar blogiau nei su kontūru

Čia buvo siūlymų statyti KKK, kaip alternatyvų/papildomą šilumos šaltinį dujoms. Aš tai siūlyčiau kitaip daryt. Statyt oras-vanduo tipo šilumos siurblį ir pasidaryt automatiką, kuri tada, kai siurblys jau nebetempia ir pradeda šildyt elektra, perjungtų ant dujų. Gaunasi pakankamai elegantiškas sprendimas, be jokių nesąmonių su pečių kūrenimais.

Medžio nepasodinsi, jei mažas sklypas geriau raustis žemyn.

Reiskias eisim oras-vanduo keliu, o paskui spresim elektros problemas... Dabar reiskias reiks ziuret kiek silta nama iseis islauzt...

Tu kaip ir apsisprendei šildytis automatizuotu būdu, tad dabar pradžiai susiprojektuok maksimaliai šiltą namą ir matysi kokie gaunasi nuostoliai, kuriuos šilumos siurblys turi kompensuoti. Gyveni netoli jūros, klimatas pas jus minkštesnis, tai ekstremalių šalčių retai pasitaiko. O po to jaus spręsi kuris konkrečiai šilumos siurblys tinkamiausias tavo namui.

Svarbu namą tinkamai pozicionuoti sklype ir tinkamai išdėstyti patalpas viduje - gyvenamos patalpos pietinėje dalyje su dideliais langais, o pagalbinės šiaurinėje su mažais langais ar išvis be jų. Pietinę namo pusę reikia protingai projektuoti, kad virš langų atsirastų stogelis, kuris pilnai paslėptų langus nuo vasaros saulės, bet neužstotų jos žiemos metu.

Taip tik deklaruoja, praktiškai jie gali veikti iki tokios temperatūros, bet jie veikia tik tenų pagalba, o realiai oro temperatūrai lauke nukritus žemiau -10 šildymo kaštai pradeda ženkliai augti.
Kas dėl anglerūkštės naudojimo, tai ne visuose naudojama. Senuose naudojamas dar R407C freonas, bet tai jau kaip atgyvena, dabar tiniai eina R410A freonu, kurio virimo temperatūra nėra labai žema, tai lauke esant žemai temperatūrai gaunasi taip, kad jau laukinis blokas nebešaldo, o jis čiut ne šildo, žodžiu suka elektrą ir tiek. Angliarūkšė dar nėra populiari, daug kas skiriasi tose sistemose, slėgiai aukštesni vaikštinėja, tas reikalauja didesnės darbų kokybės, nes jei bus prastai sulituota ar prastos jungtys, tai gali žiemą turėti staigmeną, kai ryte atsibusi nuo šalčio Be to angliarūkštinės sistemos yra brangesnės.
Kaip ir minėjo ankščiau, jei šildytis poreikis yra tik rudenį, pavasarį ir žiema kai minusas nedidelis iki -5 gali statyti splitinį inverterinį kondicionierių, nors dabar ir on/off su šildymo funcija. Tai pasišildyt užteks, tik kad inverteris prisuks mažiau elektros ir aceit gali iki didesnio minuso dirbt, bet tai daugiau makaronai ant ausų O atėjus šalčia kuri dujinį katilą ar KKK ir viskas, plius vasarą galėsi atsivėsint patalpas. Toks varijantas būtų pigiausias ir efektyviausias.
O dėl kainų, tai labai tikslių skaičių nepasakysiu, bet apytiksliai pagal didėjimo tvarką.
Oras-oras pigiausi, žiūrint kokios patalpos, tai pačios įrangos kaina gali prasidėti nuo 2k lt iki 10k lt.
Oras-vanduo jau reikės apie 10k lt.
Žemė-vanduo kaip minėjo jau apie 20k lt Bet labai priklauso kokią automatiką naudosi, kokie plotai šildomi ir kokią įrangą pasirinksi, tai gali siekti ir 40k lt
Vanduo-vanduo tai nėra efektyvus šildymas, nes tiesiog mažas temperatūrų skirtumas ir nėra didelis potencialas paimti šilumą, nes tvenkinio dugne būna +4, tai mažas potencialas. Kaina panaši apie 20k lt.

Del vanduo-vanduo esi neteisus, tai vienas geresniu sprendimu tiek efektyvumo tiek irengimo prasme. Jeigu salia yra vandens telkinys, tai nuo namo bus truputis horizontalaus kolektoriaus, o toliau tisiog imeti i vandeni likusia kolektoriaus dali ir visas darbas. Be to vanduo yra zymiai geresnis silumos laidininkas nei gruntas ir tokio silumos siurblio eksploatavimo metu parametrai neturetu kisti viso sildymo metu (su salyga, kad vandens telkinys nemazas ir gylio turi). Gruntas-vanduo atveju reikia tinkamai paskaiciuoti kolektoriu dydzius, nes gruntas atsaldomas ir reikia tureti rezerva ziemos pabaigai.

Deja, bet vandens potencialas mažesnis, tik jo atidavimas šilumos geresnis, nei grunto. Be to daryti ir tyrimai ir daug skaičiuota, bet naudingesnis yra grežinys.
Nes žemės gelmėse temparatūra siekia +12+10 laipsnių, tuo metu vandens tvenkinio dugne tik +4, todėl skirtumas gali siekti net 3 kartus, be to šiaip sau į prūdą neįmesi ar kokį ežerą ar tvenkinį, turi jis būti nuosavas arba gauti tam leidimus, dėl pastarųjų gali gerokai pavargt ir ne ką pigiau nei grežinys.
Pats esu skaičiavęs mokydamasis kursiniam darbui, kiek energijos galima išlupti iš Kauno marių dugno ir t.t. Tai ne kažką, dėstytojas iškart pasakė, kad rezultatas bus prastas.

Čia pasakojo, kaip vienam padarė kolektorių vandenyje - chebrytė nesikamavo daug, tiesiog paėmė to vamzdžio keik reikia, suvyniojo jį (taip, kaip jis būna suvyniotas į ritę), suraišiojo grandinėmis, suvirino, kad neišsilakstytų, priraišiojo svorių, kad ant dugno gulėtų ir įmetė.
Paskui teko samdyti narus, kad tą visą reikalą išpainiotų ir normaliai išvedžiotų. Gerai, kad pavyko rasti ne šiaip narą, o žmogų, kuris įrenginėja geoterminius o jo hobis yra nardymas

Tai va, sakau, kad ant mūsų krašto normaliai dirbančių ir išmanančių tą sritį yra vienetai
O kas nori būt žalesni ir sutaupyt vasarą elektros, dar yra galimybė prie šilumos siurblio oras -oras ar paprasto kondicionieriaus per šilumokaitį pasišildyti karštą vandenį, taip nereikės sukt elektros elektriniam boileriui ar dujiniam katilui, kuris tik šildo vandenį. O jei jau bus šilumos perteklius, tai automatika visą šilumą vėliau nukreips į kondensatorių ir atiduos aplinkai.
Taip daroma beveik visuose prekybos tinkluose, tiek vp prekyboj, tiek palinkas ir kiti. Šaldymo agregatų kondensacinę šilumą vasarą naudoja karšto vandens paruošimui.

Parodoje klausiau NIBE atstovų apie galimybę vasara vėsinti namą, o gautą šilumą panaudoti karšto vandens ruošimui, bet tik nusistebėjo ir pasakė, jog tai sunkiai įmanoma (kitais žodžiai NIBE neturi tokio sprendimo).

Todėl, kad neverta jiem apsiimt daryt, geriau 10 kondiškių pastatyti ir tiek. O čia daryt papildomą šilumokaitį, suprogramuot visą automatiką, nes reikia ir makufelį košės turėt ir suprast kas ir kaip, nes šilumokaityje jau bus sukondensuojamas freonas ir realiai kondensatorius (laukinis blokas) reikalingas minimaliai, todėl skystos fazės freonui jau dalinai nereikia eit per jį, gali per specialų vožtuvą grįžti tiesiai į TRV.
Taip, kad tave apgavo, viskas padaroma, tik atitinkamai kainuoja ir reikia pastudijuot literatūrą.

Pas drauga stovi Nibe, tai as abejoju ar noreciau sio brand'o pas save... 2 metai ir jau 4 remontai, bet is kitos puses tai ka tada kalbet apie pigesnius reikalus...

Baigit jus cia apie visokias probangius reikalus kalbet, pas mus reikalingi zemiskesni sprendimai

Kaimynas šį savaitgalį įvažiavo gyvent į naujai pastatytą namą. Blokas - keramika, šiltinimas- putplastis 20cm, stogas užpuršktas putomis (labai patenkintas dėl stogo). Šildymas grindinis per 2 aukštus, dujinis. Karštas vanduo - boileris. Sakė kureno visą žiemą nes špakliavo ir dažė vidui. Pirmą mėn. sumokėjo 1100Lt už dujas, nes visi langai buvo atidaryti, antrą mėn. - 700Lt nes kiek pamažino temp., trečią mėn. buvo baigti vidaus darbai, tai palaikant 18-19 laipsnių namie sumokėjo 400Lt, o paskutinį mėn - 380Lt. Bendras plotas pas jį ~140Kv. per du aukštus. Gal nėra taip ir blogai tom dujom šildytis, aišku čia be karšto vandens.

Norėjau jūsų paklaust ar yra prasmė mokėt už dujinį katilą kokius 6k lt ir tikėtis, kad šildymo kaštai bus mažesni nei su dujiniu katilu už ~3k lt.?