koks įžeidus savaitgalį. Beje, kas sakė kad draudžia?
Sakau kad KET yra parašyta, riedant automobilis bus stabilesnis, kai bus įjungta pavara.
Geriau pasiskaityk, apsišviesk, kitą kartą nereiks svaigt. Dar atkreipk dėmesį į antrą paryškintą sakinį ir parodyk nors vieną nusimanantį apie dėžes žmogų, kuris važiuojant junginėja pavaras
kas dėl tempiamo automobilio, tai užsienio forumuose randu, tokius skaičius:
2. Towing speed:
Max. 45 mph (70 km/h)
3. Towing distance:
Max. 95 miles (150 km)
Dažniausiai automatinės pavarų dėžės (toliau AP dėžė) selektoriaus svirtis yra sumontuota automobilio grindyse - toje vietoje, kaip ir mechaninės pavarų dėžės svirtis. Tačiau kai kur (ypač JAV) svirtis yra vairo kolonėlėje.Selektorius turi kelias pozicijas.
"P"(parking) pozicija. Įjungtas mechaninis transmisinis stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu, kaip pavizdžiui, įjungta pavara mechaninėje pavarų dėžėje. Tačiau variklis gali veikti esant tuščiai eigai. Šios padėties užtenka automobiliui išlaikyti, jeigu vietovė gana lygi, bet jeigu automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į "P" poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas AP dėžėje. Esant įjungtai "P" pozicijai užvedamas variklis.
"R"(reverse, rear) pozicija - atbulinės eigos pavara. Griežtai draudžiama ją įjungti, jeigu automobilis nors kiek juda - gedimas neišvengiamas.
"N" (neutral) pozicija. Selektoriaus svirtį įjungus į neutralią padėtį, variklio sukimo momentas varantiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį. Visais kitais atvejais starteris neįsijungs.
Nerekomenduojama įjungti "N" poziciją, jeigu automobilis rieda. Jei taip atsitinka - dažniausiai dėl aplaidumo - reikia atleisti akceleratoriaus pedalą, palaukti, kol alkūninio veleno sūkiai sumažės iki tuščiosios eigos dažnio ir įjungti norimą poziciją.
"D" (drive) pozicija. Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios,senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema. Pažemintas režimas "kick-down" AP dėžėse suveikia, pavyzdžiui, akceleratorių nuspaudus "iki dugno". "D" pozicijoje automobilio greitį gana efektyviai galima mažinti ir stabdant varikliu.
"S" arba "3" pozicija. Tai žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Esant tokiai padėčiai, aaukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Ši pozicija rekomenduojama keliuose su įkalnėmis. Stabdymas varikliu efektyvesnis, nei "D".
"L" arba" "2"pozicija. Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Pozicija naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose. Stabdymas varikliu dar efektyvesnis. Selektoriaus svirtį pervedus į "S", o po to atgal į "L", automobiliui greitėjant, antra pavara įsijungs greičiau. Selektoriaus svirtį iš "D" į "S" ar net "L" (atitinkamai "3" ir "2" galima perstumti ir važiuojant, pavyzdžiui lenkiant. Bet tuo atveju kyla grėsmė varikliui, mat iš pradžių įsijungia žemesnė pavara. Todėl tokiais atvejais svarbu neviršyti leistino greičio konkrečiai pavarai.
"1"Reikalinga važiuojant itin sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui buksyruojant.
Senesnių modelių AP dėžėse "2"pozicijoje isijungia tik pirma ir antra pavaros, o "1" - tik pirma.
"O/D" (overdrive) pozicija. Tai aukščiausios pavaros įjungimas, kuri ženklinama "O/D" arba "D" apvesta rutuliuku. Ji įjungiama atskirai, arba mygtuku, arba tam skirta selektoriaus padėtimi.
Taigi pavaros perjungimo momentas priklauso nuo selektoriaus svirties pozicijos, automobilio greičio, variklio apkrovos, akceleratoriaus nuspaudimo stiprumo.
Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai,kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą. Automobilis tada įsibėgėja tolygiai. Jei akceleratoriaus pedalas spaudžiamas staigiai, pavaros persijungs vėliau, automobilio įsibėgėjimas taps intensyvesnis.
Moderniškose dėžėse yra papildomas jungiklis, kurio padėtys "N" (normalus), "E" (ekonomiškas), "S" (sportinis) atitinka šiuos aprašytus režimus.
Kaip jau minėjome, automobilį su AP dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti reikia (varikliui veikiant tuščia eiga) nuspausti stabdžių pedalą (daugelyje mašinų kitaip neįjungsi pavaros), selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių. Beje, įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais. Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Beje visam važiavimui reikalinga tik dešinė vairuotojo koja.
Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti.
Yra "geležinė" taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Įjungti "P" poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. Žinoma , transmisijos stabdžių mechanizmas turi apsaugą "nuo kvailių", bet dėžė gali ir sulūžti. Tačiau automobiliui visai sustojus , transmisijos stabdys veikia efektyviai.
AP amžių galima prailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį padėtį "R" reikia peršokti greitai. Tas pat ir sustojus greit peršokti į "P", kad nespėtų isijungti atbulinė eiga. Trumpam sustojus, pavyzdžiui prie šviesoforo, nereikia jungti "N" ir apskritai "N" naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti "P". Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne AP dėžė, o akceleratoriaus pavara. Tai būna kai užsikerta akceleratoriaus lynas, ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla. Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausi akceleratorių tuo ilgiau tarnaus transmisija. Žiema, ar reikia šildyti prieš važiuojant, tas pat kaip su varikliu. Šiulaikinės alyvos leidžia to nedaryti, bet šaltą žiemą geriau, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant "N" padėtyje. Po itin ilgo stovėjimo, geriau pradėti važiuoti pažeminta pavara - "3", "2". AP dėžė dažniausiai sugenda, be neteisingo perjunginėjimo pirmyn-atgal, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Ypač pavojinga, kada automobilį bandoma ištraukti siūbuojant pirmyn - atgal, staigiai perjunginėjant "R" ir "D" - taip buvo sulaužyta ne viena transmisija...
Dar viena pavojinga situacija: buksyravimas su neužvestu varikliu. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net esant įjungtai "N" padėčiai kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančius ratus ant vežimėlio, arba atjungti kardaninį veleną, ar pusašius. Jei tai neimanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą. Absurdas, kai šnekama, kad automobilį galima užvesti tempiant, o po to staigiai įjungus 1 poziciją. Variklis gal ir užsives, bet dėžės sąskaita, kuri po tokių eksperimentų gali nutilti ilgam.
Automatinėms dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Šiaip kokią alyvą naudoti reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas. Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis. Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes. Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę. Kai kuriuose automobiliuose, kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi" alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra. Alyvą ir filtrą reikią keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metai, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija ( tai reiškia į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių AP dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka. Filtrą rekomenduojama keisti tik nauju.
Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. AP dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiausiai paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė. Jei tranmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima nemaloni situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo sugedo variklis. Tereikia nuo moduliatoriaus atjungus vakuuminį vamzdelį ir jo viduje pamačius alyvos pėdsakus, moduliatorių pakeisti.
Čia nekvalifikuota pagalba AP dėžei ir baigiasi.Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai. Nežinant visų niuansų, dėžę lengva sugadinti, net ją išimant ar įstatant į automobilį.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
