Lietuvos BMW Klubas

Nu kodel visi renkasi tuos kvadratinius keturslaiciais stogais namus? Nzn kodel bet jei statyciau nama tai tikrai mastyciau apie kazka kas issiskirtu is namu kruvos

Mano variante stogas yra dviejų šlaitų ir renkasi turbūt dėl skonio ir dėl pigumo. O man tie "išsiskiriantys" ,tai kartais tampa viso rajono spuogu Bet dėl skonio niekas nesiginčija.

Genialumas paprastume

Kokios firmos siulot pirkti difuzine stogo plevele? kazkaip akcija moki vezi yra, tai gal ta imti ar pan? nenusimanau visai.

Priklauso koki reikalavimai tavo keliami jai nes jus yra keliu rusiu ir specifikaciju Pvz vienkrypte difuzija arba dvikrypte, na tik gal ne taip vadinasi

Aš dėjau "Tyvek" šiaip kogero viena iš geriausių ką gali nusipirkti, bet man ji tarnaus daugiau ne kaip difuzinė, bet kaip hidroizoliacinė, nes pati šiltinimo medžiaga atlieka difuzijos funkciją. Ją kaip ir beveik viską pirkau iš "Santeros".

Pirmas variantas beveik gerai išspręstas, tik kaip pats pastebėjai yra klaidų su funkciniais ryšiais. Taip pat negerai, kad nėra galimybės iš gyvenamo ploto patekt į katilinę, reik eiti per garažą. Bet sprendimą rasti galima: sanmazgą pirmam aukšte daryti mažesnį, drabužinę "paslėpti" po laiptais ir numatyti praėjimą iš gyvenamo ploto į garažą ir katilinę, antras aukštas išspręstas gerai. Kas dėl statybos tokio namo tai labai viskas paprasta, prabangos jokios nematau, čia greičiau skurdo variantas Tik kad pati estetika jo nuobodi iki skaudėjimo, bet čia pačiam spręsti.
O antras projektas, tai praktiškai pirmojo klonas

Man tas skurdo variantas labai netgi tinka sekantis namas gal bus kitokia kryptimi reikės neštis šiuos projektus pas architektą ir žiūrėti kaip kas gaunasi. Aišku man asmeniškai norėtųsi dengtos terasos lauke, daugiau stiklo, bet tačiau viskas kertasi per pinigus, juolab kad nesinori su bankais bendraut,arba bent jau minimaliai

Sveiki, gal kas turit kokių minčių dėl pamatų apšiltinimo ir izoliavimo nuo drėgmės. Kokios geresnės medžiagos, kaip teisingai viska atlikti?
Namukas senos statybos, žemi pamatai ir juntamas drėgmes patekimas vidun.

Priklausomai, kiek yra tos "drėgmės" - jei gruntiniai vandenys tiesiogiai skalauja pamatus hidroizoliacija vienokia, jei tik dėl pačios drėgmės, kuri nėra garantuota, tai kitokia.

Ne, nėra taip daug drėgmės. Manau užtektų to paprastesnio varianto. Kiek domėjausi, tai reikėtų pamatus bitumine hidroizolicija ištepti, poto klijuoti putplastį. Klausimas: kokio storio ir kokio tipo jį reikėtų parinkt?
P.s. Taipogi girdėjau, kad vietoj bitumių dažų galima tiesiog ruberoidą klijuoti. Bet kažin ar tai bus lengviau ir pigiau?

Jei kalba eina apie namą su rūsiu.

Pamato polisterolio storis priklauso:
1. Kokią šilumos varžą nori pasiketi?
2. Koks yra namo sienos išsikišimas nuo pamato, nes dažniausiai pamatas būna siauresnis už namo sieną. Išskirtinais atvejais daro ir platesnius, bet tada gausi per visą perimetrą dėti skardą, kad nuo sienos bėgantis vanduo nesiskverbtų į pamato apšiltinimo sluoksnį.

2 Nusako kokio storio gali dėti, o 1 kokias medžiagas naudoti, norėdamas pasiekti tam tikrą varžą.

Pasiskaičiuok kokius šilumos nuostolius nori kompensuoti ir kiek tam gali skirti.
Yra formulė: Šilumos nuostoliai = U * A *(t2-t1),
kur
U - šilumo perdavimo koeficientas, (žinant tik R, galima suskaičiuoti U = 1/R)
A - šiaip pastato paviršiaus plotas, bet šiuo konkrečiu atveju tai bus rūsio sienos
t2 - lauko temperatūra
t1 - vidaus temperatūra

Tiek kad rūsiui žiemos metu lauko temperatūra yra ne vienoda. Virš šemės -20, o 1,5 metro gylyje jau +5. Tad reiktų dalinti skaičiuojamus nuostolius į virš žemės esantį plotą ir po žemę.

Gavęs visus šilumos nuostolius, gali įvertinti kiek tau kainuoja juos padengti esama šildymo sistema. Tada ir matysi ar tau apsimoka ir kiek apsimoka šiltinti.

Jeigu kalba eina apie namą be rūsio. Tada klausimas kaip padarytos grindys pirmame aukšte. Kokia jos turi šilumos varžą.
Tada skaičiuoji, kokie bus grindų šilumos nuostoliai palei sieną ir kaip nuostoliai kis apšiltinant pamatus.

Kas liečia drėgmę, pertvarkyk gruntą prie pamato. Pakeisk ten esančia žeme žvyru ar skalda, o žemiausiame tažke pasidaryk drenažą. Taip pat nedideliame gylyje užkask tvirtesnio polisterolio(ar kitos tinkamos medžiagos) su nuolydžiu nuo namo. Taip visa drėgmė bus stumiama nuo namo, o kas jei ir prasisunk, tai per žvyrą ar skalda nusileis iki drenažo vamzdžio.

Dėkui Igori už išsamų atsakymą. Reikes skaičiuot butinai.

Beje namas be rūsio. Ir aplamai yra senas, statytas taupant. Dar reikes atsikasti pamatą ir pažiūrėti kiek jis į žemę įleistas ( įtariu nedaug).
Grindys medinės, pojom tiesiog žvyru užpilta.
Tai grubiai primetus, apšiltinus pamatus, šiluma visvien eis pro grindis.
Beto labai aktualu yra izoliuot nuo drėgmės, nes pelėsiu atsiduoda ir ji tiesiog juntama.

Dar yra viena didelė blogybė tam namui, kad jis kaźkada buvo medinis ir vėliau apmūrytas. Ir kaip suprantu nėra padaryta normali ventiliacija, ko pasekoje sienos nekvėpuoja.

Igori, ta šiltinamo sluoksnio varža bendrame šilumos izoliavime sudaro 20-30 proc, likusius 70-80 sudaro sandarumas Aišku pamatus šiltinant polistirolu tai ne taip aktualu, tačiau taip skaičiuoti atitvarų šilumos izoliavimo efektyvumo (sienų ir stogo) negalima.

Sigi, pilnai su tavimi sutinku. Apskaičiuoti tikrus šilumos nuostolius yra ganėtinai nelengvas dalykas ir tik iš dalies renovuojamam namui gal net ir didelės prasmės nėra, nes per nesandarumus, visą sutaupyta šiluma pabėgs.

Statant naują namą, visiškai kita situacija.
Šiuo metu pastebiu tris statybų kryptis:
Tradicinė - blokeliai plius apšiltinimas(15-20), karkasas plius apšiltinimas.
Ieškantys natūralumo - mediniai, šiaudiniai
Termosai - ale pasyvūs namai.

Tradiciniuose viskas kaip ir aišku, viskas susiveda į šildymo sistemos pasirinkimą (patogesnė ar pigesnė) Namo apšiltinimas dažniausiai susiveda į "15-20 apšiltinimo turėtų užtekti". Namo sandarumo klausimas nelabai keliamas, nes ventiliacija dažniausiai natūrali.

Naturaslistai ieško kompromiso tarp natūralių medžiagų ir šiuolaikinių, kad nesigautų visiškai šaltas namas.Medžiagų pasirinkimas irgi nemažas ir galima pasiketi norimo rezultato. Čia taip pat sandarumas nėra svarbiausias tikslas.

Termusuose viskas apsukta iš kitos pusės. Čia pirmiausiai statomas sandarus ir šiltas namas su priverstinę ventiliacija(rekuperatorius). Vat čia jau ir prasideda tikrasis šilumos nuostolių skaičiavimas per visas atitvaras, nes viską gerai atlikus namas nereikalaus jokio galingo šildymo įrenginio, o užteks apsišildyti elektra.