Ojetau, kokios buvo lenktynės...
Šiose lenktynėse pasirodė tikri lenktynininkai, pasimatė, kas kovoja dėl vietų, o kas atvažiavo „pasivėžinimui“.
Dėl savo pirmos vietos bendroje įskaitoje jau buvau beveik tikras. Tikimybę padidino mažas varžovų skaičius (bet jų vis tiek yra). Per treniruotes buvau ketvirtas, tikrai keistas reiškinys, bet taip ir turėjo būti, matgi aš nespaudžiau. Per kvalifikaciją užmovėm kartingui naujus batus ir išvažiavom į Trakus, atsiprašau, trasą. Ten „padariau“ gana gerą laiką. Gana geras laikas reiškia „apdėjau 2-ą vietą 0,1 s“. Taigi startavau pirmas...
1 važiavimas: Neilgai pabuvau pirmas, vos 3-4 sekundes, nes šalia manęs atsidūrė tipo bičiulis Titas. Kadangi jis mane aplenkė, neteko bičiulio statuso. Negana to, dar kiek praslydau antrą posūkį ir nukritau į trečia vietą. Važiavime reikėjo lėkti 20 ratų, tad pirmus 5 ratus nespaudžiau ir šildžiausi padangas bei stabdžius. Po to pradėjau spurtą, įsirėmiau Vitalijui subinėn, kuris tuomet buvo antras. Tai vat, mėginau ji aplenkti ir pirmas mėginimas buvo gana prastas (vėl praslydau antrą posūkį...) ir susikryžiavo mūsų trajektorijos, vėl likau trečias. Antras mėginimas buvo sėkmingas. Kai tik aplenkiau Vitalką, lėkiau prie Tito. O jis dar ir mėgino mane blokuoti. Tai vat, šiaip ne taip išvengėm susidūrimo ir likom savose vietose iki finišo.
2 važiavimas: Startavau išorėj... Ir vėl nukritau į trečią vietą. Dabar mane aplenkė ne Vitalka, o Evaldas. Tai laaaabai retas atvejis. Dariau tokią pačią taktiką, kaip ir pirmame važiavime. Pašildžiau karto batukus ir nulėkiau pas varžovus. Evaldas buvo gana agresyvus, keletą kartų uždarinėjo duris, bet ant savo kabliuko ir pakibo: tiesiojoje (kadangi yra vingis į dešinę) Evaldas dengė vidinę dalį ir tuo pat metu mėgino lenkti Titą. O aš įsigudrinau ir lindau į išorę. Prieš pat antrą posūkį mano ir Evaldo kartai susilygino, jis stabdė anksčiau ir aš jį aplenkiau išore (retas atvejis). Po to skubau prie Tito. Šiek tiek pažiūrėjau, kaip jis važiuoja ir tada mėginau jį atakuoti. Pats pirmas bandymas buvo sėkmingas ir antrame posūkyje jau buvau pirmas, bet.. Trečias posūkis yra smailus ‚U‘ na ir dingo mano stabdžiai. Nuslydau į dulkėtą trasos vietą ir nukritau į trečią vietą. Nuo Tito ir Evaldo atsilikinėjau apie 3 sekundes. Buvo likę vos 6 ratai... Bet spaudžiau dugnais ir per 3 ratus juos pavijau, per tris ratus!!! Po sekundę į ratą. Na žinoma įveikiau geriausią ratą. Likus trims ratams vėl buvau įsirėmęs į Titą (o Evaldas jau buvo pirmas), bet per tuos tris ratus nieko doro nepadariau...
Taigi, ant podiumo aš buvau trečias, Evaldas - antras, o Titas - pirmas. Bet vis tiek tapau savo klasės čempionu, du kartus iš eilės. Po mėnesio įvyks apdovanojimų ceremonija, o kartu ir 200 ratų lenktynės, tik šį kartą ne Vilniuje, o M-polėje, kamikadzių trasoje, kur niekas po 18 ekipažų kovos neliks sveikas... Beje, šios lenktynės vyks temstant su fejerverkais.
Autorius: 2-kart ART-120 Light klasės čempionas, Benediktas Urbonas
