Lietuvos BMW Klubas

Tavo minimu paskutiniuoju atveju už patį skaičiavimą daug svarbesnis visų mazgų teisingas išsprendimas ypač jei nėra įmonama pritaikyt kokio nors šabloninio sprendimo. Pats dabar darausi pas save visus parengiamuosius darbus pireš užsipučiant termoizoliacinę medžiagą, tai dalykų kuriuos reikia išspręsti yra ne vienas ir ne du, nes bet kokia klaida pasimato termovizoriaus nuotraukoj raudona dėme, o tų klaidų padaryti labai lengva kai nėra didelės tokios medžiagos naudojimo praktikos

na ir kiek toks triusas sutaupys pinigu ateity sildant nama?

Priklauso nuo pasirinto atskaitos taško su kuriuo lygintum, kiek kainuotų jei darytum kitaip ir dar nuo to, kiek brangs kuro kainos, kuriuo ketinama šildytis.

Bent jau šiuo metu esu nusiteikęs statybai naudoti liktinius klojinius iš polistirolio. pvz http://www.bpicf.lt/
Darytis ploksčiuosius pamatus http://www.fasado-apdaila.lt/lt/produkt ... montavimas
Į lubas sudėti PIR plokštes su garo izoliacija. Taip gaunu termosą, kuris (su rekuperatoriumi žinoma) turėtų užtikrinti mažiausius šilumos nuostolius.

Dar tik nežinau sprendimo, kaip apšiltinti murlotą, kad ir sandaru būtų ir medis turėtų galimybę kvėpuoti.

Darant sienas tradiciniu būdų(blokeliai plius apšiltinimas ar karkasas plius apšiltinimas) tampi labai priklausomas nuo statybininkų sąžiningumo, nes darbus reikia atlikti "kaip sau". O samdomas žmogus visad susigundo ką nors padaryti ne taip kruopsčiai, nes uždėjus paskutinį sluoksnį vis vien nesimatys.

Laukiu šios žiemos, kai vienas žmogus, pasistatęs namą su auksčiau paminėtais komponentais, įvertins realius šilumos nuostolius ir poreikius. http://vvnamas.wordpress.com/

Sigis daug maž atsakė bedrom frazėm, aš gal tik kiek papildysiu.

Tradicinė statyba susiveda į štai tokį šabloną:
Grežtiniai pamatai(poliniai) plius rostverko apšiltinimas putplasčiu(10-15 cm).
Blokeliai plius apšiltinimas (putplastis/vata) (15-20cm)
Stogas su apšiltinimu(vata/putplastis 20-30 cm)
Gauname atitinkantį dabartinį STR namą.
Įsirengime šildymo sistemą nuo 20 000 - 60 000 (įtraukti kaminai, katilai, kolektoriai ir pan.) Čia priklauso kaip norima kūrentis, kokios yra sklypo salygos, kokie resursai prieinami.

Na ir poto tiesiog kasmet mokame už kurą(malkos, dujos, granulės, elektra ir pan.)

Taigi turim atskaitos tašką.

Tada pradedi modeliuoti:
Kiek pasikeičia namo samata, jei statinį padaryti sandariu ir įrengti rekuperatorių.
Eilinis rekuperatorius su visą sistema atseis 10 000-15 000
Namo sandarinimas labai priklauso nuo sprendimo, bet tarkim kaipnuos papildomai 20 000 (čia ~150 kv.m)

Toliau įvertini kokie bus šilumos nuostoliai ir poreikiai tiems nuostoliams kompensuoti. Minimum kas keičiasi, tai reiks mažiau galingos šildymo sistemos, o labai tikėtina, kad galima bus išvis atsisakyti tradicinės šildymo sistemos, o ją pakeisti elektra. Kas sutaupo išlaidas kaminams, katilinėms ir pan. dalykams.
Ar sumažės kasmetiniai mokėjimai už šildymą, galbūt ir ne, bet įvertinant, kad nereikėjo išleisti 20 000 - 60 000 šildymos sitemai, o prasisuksime, su elektriniu sprendimu max už 5 000, tai vien šioje vietoje verčia rimčiau pasvarstyti - verta ar ne.

Žinoma viskas priklauso nuo statančiojo piniginės ir laiko kurį jis gali skirti statybos technologijos perpratimui ir aiškinimuisi, kokie sprendimai yra geriausi.

Jei piniginė spaudžia kišenę, tai gali sau leisti nežaisti - statyti tradicinį namą, įsirengti geoterminį šildymą ir viskas bus ore ir namuose šilta ir už šildymą nereikia mokėti daug ir pati šildymo sistema nereikalauja jokios priežiūros.

Bet jei esi ūkiškas žmogus ir pinigus leidi prasmingai, tada labai patariu pasigilinti į pasyvaus namo sprendimus. Nebūtina statytis pasyvaus mano, bet pasiaiškinus, pasiimti geriausius ir tinkamiausius sprendimus savo namui, kad sumažinti šilumos nuostolius ir ateityje būti mažiau priklausomam nuo kuro kainų.

Igori, mūrloto "apsiūti" šiltinančia medžiaga nėra būtina. Vėlgi pasikartosiu - sandarumas daug svarbiau nei šiluminė varža. Mūrloto storis bus turbūt 20-15 cm, per savo storį jis turės pakankamai varžos, svarbu, kad šiltinanti medžiaga su juo būtų gerai(t.y. sandariai) sujungta. Panašų klausimą kėliau, kai reikėjo nuspręsti, ar užteks šildymo tarp karkaso statramsčių ar dar apipūtinėti papildomai iš išorės. Nagrinėjant termovizoriais darytas nuotraukas ir bendrą šilumos izoliavimo efektyvumo porcentą iš kitų pavyzdžių kuriuose buvo naudojama ta pati apšiltinimo technologija buvo nuspręsta nešiltinti papildomai. Taigi pas mane sienos ir grindys turi 10 cm storio šiltinimo sluoksnį, kai sienų statramsčiai 15 cm, o grindų karkaso 20 cm (pas mane nors vienaukštis namas tačiau dėl to jog namas yra šlaite grindys yra ne ant grunto, o "pakabintos" ore) stogas šiltintas 15 cm, gegnės 20 cm "aukščio", taigi nė vienoj atitvaroj šiltinimo medžiagos sluoksnis nėra vienalytis, tačiau dėl idealiai sandaraus sujungimo su atitvaros konstrukcija šilumos nuostolių nėra, šilumos izoliavimo efektyvumo procentų yra 94. Šiltinant papildomai (t.y. darnat papildomą karkasą 5 cm apipūtimui, taip kad šiltinimo sluoksnis būtų beveik vienalytis) gaunamas 96 proc šiltinimo efektyvumas, o pagrindinio šiltininimo sluoksnio storį nuo 10 cm didinant iki 12,5 + papildomas karkasas 98 proc., tačiau kainų skirtumas tarp mano naudojamo atvejo ir paskutiniojo aprašytojo išeina 1,6-,1,8 karto didesnis, o tie 4 procentai šiltinimo efektyvumo yra pastebimi tik tuomet kai specialia technika nustatinėjamas statinio energetinio efektyvumo procentas, taigi net patys įmonės atstovai nepataria papildomai investuoti, nes atsiperkamumo praktiškai nebėra.

Kad sandarumas svarbiau nei šilumos varžą šitą žinau. Čia dar straipsniukas apie tai: http://www.karkasiniai.lt/67,silumine-v ... s-svarbiau

Tam straipsniuke duoti skaičiai tokie patys kaip ir minėjau anksčiau - didinant šiltinimo sluoksnį daugiau nei 10 cm galima išlošti ne daugiau kaip 4 proc efektyvumo Bet net ir pasirinkta brangi gera medžiaga dar negarantuoja gero rezultato. Kai kuriose matytose nuotraukose darytose termovizorium šalčio šaltiniai buvo ne braiunos tarp skirtingų atitvarų plokštumų - sienos stogo, sienos grindų, o elektros rozetės, ventiliacijos angos, vietos ties kai kuriais elektros jungikliais, metalinės konstrukcijų jungimo detalės ir pan., todėl šioje v ietoje už patį skaičiavimą yra daug svarbiau apgalvoti ir išspręsti visas detales jungiant konstrukcinius mazgus bei išvedžiojant inžinerines sistemas, nes labai nemaži pinigai gali būti išmesti į orą...

Sigi, gal žinai kokie yra minimalūs reikalavimai termovizoriui, kad jis jau parodytų šilumos nuostolius. T.y. kokia maksimali lauko temperatūra ar koks minimalus vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas.

Nesinori laukti šalčių, kad galėtum įsitikinti ar viskas sandaru, bet to iki žiemos jau gali būti padaryta apdaila, kas apsunkina klaidų atitaisymą.

Atsakysiu kitos savaitės pradžioj, nes turėsiu susitikimą su šiltintojų "brigadininku" tai ir paklausiu. Bet šiaip jsi sakė, kad teisingiausia termovizoriaus nuotrauka būna po 2-3 metų eksploatacijos, kai viskas "susėda" ir nesvarbu ar tai mūras ar monolitas ar karkasas.

o tai ka daryt po 3 metu? kapitalini?

Kai kitą namą statysies žinosi kur "pramovei" statydamas pirmą Čia tokia info labiau reikalinga įmonėms užsiimančiomis pastatų šiltinimu, kad būtų kaupiama patirtis ir gerinama suteiktų paslaugų kokybė O kad neprisidaryti nesąmonių savo statomam namae, tai geriau konsultacijai išsikviesti tokia veikla užsiimančios įmonės konsultantą arba nepriklausomą ekspertą. Išleisti pinigai už konsultaciją tikrai atsipirks ir labai greitai Tokie žmonės turi pakankamai patirties ir kiekvieną klaidą parodys pirštu.

nu turbut tureciau pritart:) bet turbut siais laikais( nekalbu apie save), kai algos gauni dafiga, turbut neaktualus tokie eksperimentai. pasistate tai ko kam reikia ir gyvena. svarbu kad su vilnonem kojinem nesalta ir tiek:)

Šiaip pastebėjau, kad būten didesnes pajamas turintys žmonės yra labaiu linkę suprasti pradinės investicijos tikslingumą ir jos atsiperkamumą per ilgesnį laiko tarpą, nei tie kurie statosi iš paskutiniųjų ir dar neaišku, kiek metų po to atidavinės skolas

Geriau jus man pasakykit is kur gauti skardos stogui su nuolaidele? reiktu 130 kvadratu.